Zayn pov.
-Rio, man neįdomu kiek man tai kainuos, jei ne sumauti mano planai, Lora sveika gyva stovėtų šalia manęs.
-Tau reikia nurimti. Viskas taip greitai nevyksta, buvai viską metęs, kaip sugebėjai įgyti priešų?
-Verslas taipogi nėra švarus užsiėmimas... Ir išviso, nekreipk temos, o rink vyrus ir važiuok į Beno sandėlį.
-Tu tikras, jog tai jo darbas?
-Po velnių, koks skirtumas? Svarbu ieškoti.
-Gerai gerai.
Iš visų jėgų trenkiau į kėdę ir ji kaip mat nukrito ant žemės sukeldama šaižų garsą visoje patalpoje. Kaip sugebėjau taip susimauti? Jeigu būčiau viską papasakojęs Lorai, taip nebūtų įvykę. Tikriausiai ji būtų supykusi ir net nevykusi į vakarėlį kartu su manimi.
Užsivilkęs savo juodą odinę striukę, nuskuodžiau link automobilio. Neilgai trukus su vyrais pajudėjome link sandėlio. Man ramu, kad žinau, jog Benas jos tikrai neskriaus, bet nežinia ką jis gali sumanyti... Lora begalo ant manęs supyks, kad slėpiau Beną nuo jos.
Didelis, prieš gerus dvidešimt stovėjęs fabrikas, dabar virto banditų sandėliu. Susipažinau su šia gauja kai domėjausi apie Loros praeitį, na, o jos praeitis atvedė būtent čia.
Nelaukęs nieko nubėgau vidu. Nerūpėjo man nei išsitraukti ginklą, nei palaukti vyrų. Svarbu rasti ją sveiką. Šurmulys antrame aukšte kaip mat atkreipė mano dėmesį, todėl nuskuodžiau ten ir pamatęs žmonių būrį stovintį ratu išsitraukęs užtaisiau pistoletą. Nenoriu lieti kraujo ir tikiuosi neteks to daryti. Keista, jog nėra apsaugos... Tyliai ir iš po lėto prisliūkinu prie būrio ir atpažinęs Beno nugarą priremiu pistoletą. Jaučiu kaip jo kūnas įsitempia ir per sukąstus dantis iškošia:
-Taip ir maniau, kad pasirodysi...
-Faktas, kad neleisiu pasiimti Loros.
-Kam tas spektaklis? Patrauk šautuvą, gyvas aš liksiu ar ne, bet po to ką slėpei nemanau, kad Lora liks su tavimi. Esi pašlemėkas, Zayn.
-Zayn, kas čia vyksta?
Išgirdau tylų švelnų Loros balsą sklindantį iš būrio vidurio. Numetęs ginklą į šoną, prasibroviau pro žmones ir priklaupiau pamatęs ant kėdės sėdinčią Lorą. Palei žandą jai tekėjo kraujo lašelis.
-Kraujas ne dėl mano kaltės. Vyrai kiek persistengė, jiems bus atlyginta,- lyg perskaitęs manas mintis prabilo Benas.
-Po velnių kas čia vyksta?!- garsiai suriko Lora.
-Tegul tavo mylimasis paaiškina viską,- sumaniai tarė Benas.
-Zayn?
-Lora, bet prižadėk jog nepyksi ir išklausysi iki galo.
-Zayn!!!
-Gerai, gerai... Prie tris mėnesius pradėjau kapstyti tavo praeitį norėdamas išsiaiškinti apie tavo šeimą. Prisikasiau iki tiek, kad turi brolį kuris dabar pagrobęs tave, laiko šiam prakeiktam fabrike.
-Ką? Tikiuosi tu juokauji?
-Lora, jis nejuokauja. Aš Benas tavo brolis ir esu lygiai taip pat nieko nesuprantantis kaip ir tu.
-Tylėk, tavęs dabar nekalbinau. Klausiu tavęs, Zayn?
Nuleidau žvilgsnį į grindis, nes slėpęs tokį dalyką nebegaliu pažvelgti į ją. Neįsivaizduoju kokia jos veido išraiška, bet iš balso galiu spėti, kad ji niršta, bet tuo pat metu begalo yra nusivylusi manimi.
-Žiūrėk man į akis ir pasakyk ar tai tiesa?
Loros pov.
Manyje verda tiek daug emocijų ir negaliu nusakyti dabartinės savo būsenos. Norėčiau verkti, bet pyktis užlieja liūdesį ir norisi viską daužyti.
-Jeigu nenorėsi daugiau manęs matyti, suprasiu,- vis dar nudelbęs žvilgsnį žemyn pasakė Zy.
-Pakelk akis į mane!
-Negaliu...
-Ištark, kad tu išties tai padarei ir galėsi eiti.
-Aš slėpiau tavo brolį.
-Kodėl? Kodėl nieko man nesakei?
Atsako negavau, tik pamačiau jo siluetą tolstantį už durų. Akyse pradėjo mirguliuoti ir netrukus vaizdas visiškai aptemo. Nujaučiu kažką nelaukto ir labai.... Negero. Prieš visai panyrant į gilų miegą spėjau išgirsti Beno paliepimą privažiuoti prie durų...
*Po penkių valandų
PYP PYP PYP
Šis įkyrus pypsėjimas pakėlė mane iš miego. Nejaugi Zayn vėl dirba lovoje kai aš miegu? Piktai pasisukau šonan ir pramerkusi akis išvydau tikrai ne savo miegamojo sienas. Ligoninė. Vadinasi visa tai buvo tikrai ne sapnas, o bjauri realybė.
-Pabudai? Kaip jautiesi? Reikia pakviesti gydytoją?- užpuolė klausimais brolis, kurio vardo nepamenu arba nenoriu prisiminti.
-Taip, Kenai... Ar koks tavo vardas bebūtų...
-Gal gali pasistengti būti maloni? Man viskas taip pat nauja kaip ir tau,- piktai dėbtelėjo ir net privertė krūptelti.
-Atleisk, Kenai, visko tiesiog per daug ir jaučiuosi išvargusi.
-Benas! Aš Benas, o ne Kenas, Jezau!
-Gerai, nusiramink. Atsiprašau. Gali paskambinti Zayn?
-Kam tau jo? Ar mažai bėdų jis pridarė? Dar visai neseniai siutai ant jo, o dabar viskas atleista? Neskambinsiu.
-Benai, prašau nesikišk į mano ir Zy santykius. Paskambink, nejaugi gaila dėl sesers?
-Negaila, bet tau pačiai bus geriau be jo.
-Tikriausiai Zayn to ir bijojo. Skambink!
-Aha, einu parūkyti ir paskambinsiu...
*Ojeeeej po mėnesio nauja labai labai prasta dalis, bet nu turiu kažką įkelt... rašiau greitai ir gali būti nemažai klaidų bet lygiai mėnuo nuo paskutinės dalies todėl turėjo išlįsti ir ši. Žodžiu Benas Loros brolis ir su Zayn jis nesueina. Ačiū už 2k esat nuostabios! Labai daug man tai reiškia ir esu begalo laiminga, kad mano kūryba yra skaitoma. Ačiū❤❤❤artėjam link pabaigos kuri teks nuliūdinti, bus liūdna:(
