Praskleidus užuolaidas

Įvadas

Mama ir Tėtis gyveno nuostabiame name labai tvarkingoje gatvėje, mieste, kuriame beveik niekada nevykdavo nieko įdomaus. Jie buvo susituokę jau devyniolika metų ir kiekvienais metais rengė kultūringus sukaktuvių vakarėlius, į kuriuos buvo pakviesti visi jų kaimynai.

Namuose jie gyveno ne vieni - buvo ir Sūnus bei Dukra. Sūnus gimė po dviejų tėvų santuokos metų, dabar jam buvo septyniolika, o Dukrai suėjo keturiolika. Kaimynai žavėjosi, kaip sutuoktiniams pasisekė, jog turi vaikų porelę ir dar šitokiu patogiu amžiaus skirtumu. Stebėjosi jie ir tuo, kaip vaikai gražiai sutarė - brolį su seserimi jie matydavo dažnai, tai kartu žingsniuojančius į parduotuvę, tai draugiškai pakaitomis plaunant automobilį ar šiaip bėgiojant po sodą. Tokiomis dienomis susigėdusios aplinkinių namų gyventojos traukdavo savo vaikus nuo kompiuterių, mesdavo juos laukan ir prisakydavo pažaisti su savo giminaičiais, tačiau jų namuose tai visada baigdavosi skandalais.

Čia taip pat gyveno ir Šuo, labradoro retriveris, visada nepriekaištingai švarus ir reguliarių savo pasivaikščiojimų metu žavintis visus kaimynus savo išsiauklėjimu ir ramybe. Taip pat kartu gyveno britų trumpaplaukė Katė, kurią praeiviai dažnai matydavo tupint ant palangės ir spoksant pro langą. Ši taip pat retkarčiais buvo išvedama į lauką ir žmonės negalėjo atsigrožėti jos protingomis, visa stebinčiomis akimis.

Tokia tai buvo šeima - pasakytumėt, tobula. Nepraskleidus užuolaidų.