Pamilus Žvaigždę

*1 Skyrius*

Atsibudau nuo didelio triukšmo. Tai mano tėvai, jie ginčijasi, kuris važiuos į tėvų dieną, o kuris važiuos į prekybos cenrą su manim ir sese. Aišku laimėjo mama. Rytoj važiuosime į prekybos centrą su mama, visada taip būna.

Supratau, kad nebeužmigsiu taigi išlipau iš lovos, nuėjau į vonią ir palindau po dušu, apsirengiau ir nulipau į apačią.

Apačioje ant sofos pasileidus visą garsą per televizoriu Steisė klausėsi One Direction. O tėvai sedėjo ir planavo atostogas.

- O jau atsikėlei mieloji? O gal mes pažadinom?,- paklausė mama.

- Spėk pati.

- Labai atsiprašau, be to jau bovo laikas keltis.

- Gal galiu neiti į mokyklą? Kažkaip galva sukasi.

- Taigi paskutinė diena. Turi nueiti.

Surūgau ir numykiau.

- Gerai...

- Gerai, kad gerai,- ji pribėgo pabučiavo į skruostą ir pasakė:

- O mes veluojam į darbą, iki,- ir jiedu su tėčiu išdūmė pro duris.

Prie manęs priėjo sesuo ir paklausė :

- Eisi į mokyklą?

- Nea... tu?

- Jau žinai atsakymą. Nori į miestą, po parduotuves?

- Nea... Pabūsiu namie, jei ką pridengsiu.

- Nuoboda, nu ok aš varau...,- pasiiėmė tašę ir išlėkė į miestą. O aš likau namie.

Ką paveikt? Ir tada suskambo telefonas.

"- Alio,- atsiliepiau.

- Labas! Kaip sekasi anūkėle?! Kaip mokslai? Atvažiuosit aplankyti?,- užvertė klausimais močiutė.

- Sveika, gerai sekasi, gerai ir mokslai ir taip būtinai atvažiousim aplankyti.

- Gal yra tėvai?,- rimčiau paklausė ji.

- Noup jie išvažiavo jau senokai.

- Didieji verslininkai,- ir nusijiukė, o aš pritariau.

- O kas? Perduosiu.

- Mes su Džo persikraustėm į Londoną. Norėjau pasakyt tik tiek. Paskui pasakysiu adresą.

- Maldauju pasakyk, kad tu juokauji, prašau.

- Nejuokauju, o kodėl nusiminei, kažkas negerai?

- Ne tik Steisės mylima grupė ten gyvena ir ji nusiraus plaukus tai sužinojus, tiesiog išprotės iš džiaugsmo, o juk tu žinai kaip man tai nepatinka.

- Na, nieko negaliu padaryti, nes mes jau ten gyvename.

- Nieko kapnors ištversiu, juk nepasaulio pabaiga arne?

- Šaunuolė, mano anūkėlė. Perduok viską tėvams.

- Gerai.

- Na man reik eiti. Iki

- Iki..."

Padėjau ragelį. Nuėjau į savo kambarį. Įvirtau į lovą ir užmerkiau akis. Galvojau apie Londoną ir kaip svajojau ten nuvažiuoti nuo penkerių. O dabar mano svajonė iš dalies išsipildys. Vien Steisės mykimas ir svajonės apie tai kaip vieną dieną sutiks One Direction vertė vemt.

Nuvijau tas mintis į šalį. Atsisėdau ant lovos krašto ir sumaniau nueiti į parką. Atsistojau, mikliai nuėjau prie spintos, išsitraukiau rūbus ir apsirengiau. Nulipau į apačią, susikroviau tašę ir išėjusi užrakinau duris ir pradėjiau eiti link parko. Pasidarė nuobodu taigi išsitaukiau ausinukes, isikišau į ausį ir pasileidau muzikos.

Pagaliau priėjau parko pagridinius vartus. Ten tikrai labai gražu. Nesigirdėjo nieko išskyrus paukštčių čiulbėjimą ir vėjelio ošima. Išėjau iš takelio ir nuėjau prie didžiulio ąžuolo, atsisėdau po juo, išsitraukiau albumą ir klausydamasi muzikos piešiau tai ką mačiau. Ir galiu pasigirti išėjo neblogai, gal man tapti dailininke? Ir sukikenau.

Praėjo kelios valandos, jos prabėgo kaip minutės. Pažiūrėjau į laikrodį. Buvo jau 18:07, o šūdas tėvai gryžta po 13 min. tikiuosi spėsiu grįžti namo prieš juos, nes kitaip jie užvers mane klausimais: 'Kur buvai?, Su kuo buvai?, Ar su vaikinu? ( neesmė, kad tokio neturiu) ir tokiai panašiais klausimais. Tada susidėjau viską ir bėgte nubėgau iki autobusų stotelės. Ilgai nereikėjo laukti. Ilipau į autiką ir parvažiavau namo per 10 min. tai reiškia, kad man liko dar 3 min. Neskubėdama atsirakinau duris ir staiga į kiemą ivažiavo tėvų mašina. Staigiai nėriau į vidų, nusirengiau ir nubėgau į savo kambarį. Vos spėjau fu... per plauką. Netrukus nulipau į apačią ir elgiausi lyg nieko nebuvo nutikę.

- O jūs jau namie!

- Taip...,- kraudama iš maišų prekes pasakė mama.

- Kaip sekėsi mokykloj?

Neturėjau ko pasakyt, nes nebuvau mokykloje.

- Ammm... gerai... Beja skambino močiutė,- pakeičiau tema.

- Tikrai? Ką pasakė?

- Taip. Sakė, kad persikraustė į Londoną.

Mama aiktelėjo.

- Negali būti.

- Vot ir gali. Tik nesakyk Steisei kol nenuvažiuosim.

- O kodėl?

- Geriau neklaisk,- pasiėmiau sausainį ir nuėjau į savo kambarį. Tuo pat metu gryžo Steisė. Iki 22:00 prasedėjau prie kompiuterio.

Nuėjusi nuo kompiuterio nuėjau po dušu, persirengiau naktinį trikotažą ir nuėjau miegoti.