Pamilus Žvaigždę

*2 Skyrius*

- Kelkis!,- ilėkusi į kambarį suklykė Steisė.

- Ko...?,- sumykiau ikišus galvą į pagalvių krūvą, bet pritrūko oro taigi ''išnirau,, iš jų.

- Varom į mistą!

- Neklyk! Dabar? Tikrai?

- Taip dabar!

- Sakiau neklyk!,- ir sviedžiau pagalvę į seserį.

- Kelkis, greičiau, op, op! Viens du trys.

- Dink!,- ir mečiau antrą pagalvę.

- Gerai, gerai nesinervuok. Tik žinok, tau liko daugiausia pusvalandis susiruošt.

Kai ji išėjo išlipau iš lovos, nuėjau į vonios kambarį, palindau po dušu.  Po dvidešimt pinučių buvau jau pasidažiusi ir pasiruošusi važioti.

Nulipau į apačią, ten manęs laukė mama, tėtis ir Steisė.

- Viskas? Susiruošei? Galim važiuot? Vos neužmigau tavęs belaukdama,- išpyškino Steisė ir atsiduso.

- Taip... galim važiuoti.

Mes su mama ir sese sulipom į vieną mašiną, tėtis į kitą ir kekviena mašina pasuko skirtingais keliais.

Kai privažiavom prekybos centrą Steisė šoko iš mašinos dar jai nesustojus ir vos neįvarė mamai infarkto. Buvo juokinga. Taigi apėjome visas parduotuves iki vieno. Aišku Steisė prisipirko visko: batelių, suknelių, šortukų, maikučių, apyrankių, grandinėlių, aišku ir auskarų, bei akinių ir kepurių-skrybelių. Vienu žodžiu visko užtektinai. Aš nepirkau tiek dauk, bet ir aš galiu pasigirti savo pirkiniais.

Po viso apsipirkinėjimo visos pavargom ir nusprendėm važiuoti namo.

Parvažiavusi namo pradėjau krautis daigtus į lagaminus rytojui. Ryt didžioji diena. Londonas! Valio! Kaip laukiu išvysti Steisė miną kai sužinos, kad atvažiavom ne į Bostoną, o į Londona. Tikriausiai apsižliumbsiu iš juoko.

Kai susikroviau daiktus įsijungiau televizorių. Per jį rodė ižymias bernų grupes. Tarp jų buvo ir Steisės. Tad išjungiau ir nuėjau į vonią.  Nusiprausiau, išsivaliau dantis, apsimoviau naktinį trikotažą, ilipau į lovą, užsiklojau, pasiėmiau knygą ir pradėjiau skaityti.

Po dviejų valanų skaitymo pavargau tad nuėjau miegot.