Seksas,ginklas,mirtis

TRUMPA TIESA DRĄSA

Einam į miestą. Yeji mama gamina be proto skaniai.  

-Klausyk, gal žaidžiam tiesą drąsa? - pasiūlė Yeji. Aš į ją atsisukau nustebusiu žvilgsniu, 

-Yeji, bet mes dviese. Kam mums žaisti dviese?

-Na taip, bet tiesa drąsa yra mūsų žaidimas, ir aplinkui yra daugiau žmoniu negu mes dvi. - taip ji teisi, tiesa drąsa tikrai yra mūsų žaidimas, mes jį žaidžiam kiekvieną kartą kai kuri miega pas kitą. Tačiau aš žinau kaip pavojinga su ja žaisti vidurį miesto ir dar naktį. Bet ko nepadarysi dėl draugės?

-Na gerai, bet prašau nedurniuok.

-Nebūk juokinga, juk abi žinom kad  mūsų komandoje tu esi ta kuri dažniausiai prisiviria košės.

-Gerai, tiesiog žaidžiam kol dar nepersigalvojau. - mes nuėjom atsisėsti prie suoliuko.

-Na Lisa, ką renkiesi? Tiesą ar drąsą?

-Tiesą,- norėjau pradėti ramiai, nes žinojau kad ji gali man pridaryti daug gėdos.

-Jezau kokia tu nuoboda. Gerai, ar kažkada masturbavaisi? - o dieve, jai būtinai reikėjo paklausti šio klausimo... Žinau ji mano draugė ir ja aš galiu pasitikėti tačiau tai nėra dalykas kurį aš noriu jai sakyti... aj koks skirtumas

-TAIP.- mačiau jos veide kreivą šypsenėlę. Tiesa drąsa?

-Drąsa.

-Aš apsižvalgiau aplinkui ir pamačiau netoliese stovinčias merginas. - nueik prie kažkurios iš jų ir pasakyk kad jos vaikinas permiegojo su tavimi. Žinojau kad ji tai padarys. Ji tai ir padarė, mergina kuriai ji tai pasakė liko stovėti apšalusi.

-tiesa drąsa? - manęs vėl paklausė Yeji.

-Drąsa, -sumąsčiau pralinksminti žaidimą...

-Nueik ir pabučiuok į lūpas ten sėdintį vaikiną, - ji parodė į vaikiną kuris sedėjo vienas nusisukęs, aš pamaniau kodėl gi ne ir nuėjusi net nepasisveikinusi įsisiurbiau jam į lūpas, jis nesipriešino nors jautėsi kad yra pasimętės. Jis paleido iš rankų knygą kurią skaitė ir pasisodino mane jam ant priekio. Uždėjo savo rankas man ant užpakalio ir jį suspaudė, aš apsikabinau jo kaklą ir tada suvokiau ką aš darau jį paleidau. Pažiūrėjusi į jį nustebau, jis tikrai išvaizdus vaikinas.

-Atsiprašau? Mes pažįstami? - supanikavęs pradėjo klausinėti vaikinas.

-Labas, ne. Atleisk, su drauge žaidėm tiesą drąsą... Be to tavo skanios lūpos. - Nežinau kodėl taip pasakiau bet jo lūpos buvo saldžios ir putlios.

-Aaaa... 

-Na tai gal aš jau einu... -nulipau nuo jo ir  nustebau kodėl jo draugužis nebuvo   pasistojas. Daugumos vaikinų tokiose situacijose pasistoja, o jis kaip matau nėra labai lengvai sujaudinamas, man tokie patinka. Visai norėčiau su juo pabendrauti daugiau.

-Tau būtina išeiti?- 

Yeeees galvojau mintyse, nes man pavyko jį apsukti aplink pirštą..

-Na nežinau, draugė jau manęs pasigedo,- pažiūrėjau į Yeji kuri sedėjo apšalusi išsiplėtusiomis akimis.

-Aš atėjau susitikti su draugu, gal norėtumėt prisijungti prie mūsų?

-Manau gerai... -Nuėjau pakviesti Yeji... 

-Klausyk, tas vaikinas nori kad mes prie jo ir jo draugo prisijungtume, ką apie tai manai?

-Tai aišku!!! Mačiau kaip gerai jis bučiuojasi, tikiuosi ir jo draugas bus neprastesnis, - kažką panašaus ji sumalė ir nuėjo link vaikino net nepalaukusi manęs... Na ir draugę turiu.

Ačiū kad skaitote, norėčiau nuomonių. Kaip manote, kas tas paslaptingas vaikinukas su saldžiomis lūpomis? Prašau vote ir com... MYLIU JUS . Atleiskit kad trumpa.