„lietus,
kupinas tyrumo ir vilties,
pila tiesiai ant manęs.
lašai nuplauna
ant kūno nusėdusius
žodžius,
jausmus,
skalauja viduje nerimaujančią
sielą.
krenta paskutiniai
lašai,
sklaidosi tamsa,
švinta saulė.
rausvi plunksniniai debesys,
sugėrę iš manęs
visą sunkumą,
pranešė apie ne ką
ramesnį rytojų.
gaivus ir šviežias
gyvenimo kvapas
ramino.
nuplauta stipraus
lietaus jaučiausi naujai gimus.
kai pėdomis jaučiau
ant žolės nusėdusią rasą,
kai girdėjau nuo stogo
krentančius lašus,
kai dangus nieko lengvo
nežadėjo,
aš vis tiek gyventi norėjau."
- nerami diena, asfaltą plovęs lietus, gaivinantis vakaras.
ESTÁS LEYENDO
juodi žiedai. / poetry
Poesía❝Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė. Paliesk mano spyglius. Įsidurk. Pajusk mano skausmą. Aš gėlė. Tamsi, trapi gėlė, verkianti juodais gėlių žiedais. Įsiklausyk, kaip šaukiu. Aš gėlė. Aš išnykstu.❞ albumas, kuriame rasite mano keistos, aiškios arba neaišk...
