Pamilus Žvaigždę

*10 Skyrius*

Atsibudau ne savo kambaryje ir tikrai ne savo lovoje. OMG! Kas vakar įvyko!? Greit šokau iš lovos ir pradėjau renktis.

- O kas pabudo,- prakalbo vyriškas balsas.

Aš sustingau ir atsisukau į pusę iš kurios sklido balsas. Ten stovėjo vaikinas be merškinėlių. Jis buvo aukštas, tamsių, trtumpų plaukų ir rudų akių.

- Ou...,- sutrikau,- Juk mes ne...,- rodžiau pirštu tai į save tai į jį.

- Ne. Beja aš Marck,- ištiesė ranką.

- Aš Tesa,- padaviau jam savo ranką.

- Malonu,- nusišypsojo tamsiaplaukis, o aš jam.

- O man labai įdomu kaip aš čia atsiradau?,- paklasusiau ir bažiūrėjau įtartinų žvilksniu.

- Na tu parašei merginoms- Pezz, Sophiai ir Elai, kad atvažiuotų. O kai jos atvažiavo, po kelių minučių tu atsijungei ir jos paskambino man. Na aš jų draugas tai... man teko parsivežti tave namo, nes jos neturėjo kur tavęs kišt girtos kaip tapkės. Ir dar girdėjau, kad išsiskyrėt su Harry.

- Na man dėl viso to dabar labai gėda. O su Harry...,- jis mane nutraukė.

- Jeigu nenori tai nepasakok.

- O ką čia pasakoti? Mes su Harry net nebuvome normali pora,- kai tai pasakiau mano širdyje kažkas skilo, kažkas dužo ir tai nebuvo labai geras jausmas.

- Aaa... Tada gerai. Manau. Jeigu tau gerai tai ir man gerai,- nusišypsojo, o aš greitai atsakiau į jo šypseną.

Nors ir jaučiasi sugniuždyta, bet negalėjau to parodyti.

- Kodėl tu toks malonus? Ta prasme tu galėjai mene iškart išspirt, bet...,- mane nutraukė Marck.

- Bet neišspyriau. Na... merginų draugai mano draugai arba draugės,- nusijuokė.

- Jo...,- pažiūrėjau į laikrodį ant savo riešo, ohoho,- Man laikas,- susikroviau savo šmutkes ir jau ruošiausi išeiti,- Buvo malonu, tikiuosi dar susitiksime,- nusišypsojau ir išėjau iš namo.

*

- Na pasilinksminai vakar?,- prikibo Steisė.

- To paties galėčiau paklausti ir tavęs,- atkirtau.

- Iš... Iš kur tu žinai?,- klausiamu veidu žiūrėjo į mane.

- Mačiau tave,- ramiai pasakiau,- ir jo pasilinksminau.

- Aišku. Tai gerai nes ryt varom namo.

- Pagaliau,- atsidusau.

- Na tu vis tiek čia sugrįši.

- Ak taip. Visai pamiršau.

- Na aš jau varau,- tai pasakius išdūmė iš kambario.

Atsiguliau ir pradėjau galvoti apie Harry. Staiga mano mintis nutraukė skambutis. Harry. Harry? Ko jam reikia?

- Alio.

- Sveika, gal nori susitikti?,- lyg niekur nieko šnekėjo jis.

- Kaip tau negėda? Po to kai sudaužei man širdį tu turi įžūlumo skambinti ir prašyti susitikti?! Kas tu per žmogus?!,- per ašaras šaukiau į ragelį ir nesulaukus atsakymo išjungiau telefoną.

Įsikniaubiau į pagalvę ir verkiau, o telefonas vibravo nuo skambučių. Bet man nerūpėjo. Po kiek laiko užmigau.

*

Atsikėliau 5:00. Teko anksti keltis nes išvažiuoti reikėjo 7:00. Siaubas ar ne? Pažiūrėjau į telefoną ir išsižiojau. 57 praleisti skambučiai. Jis gal visą naktį skambino? Debilas, ne tas žodis. Nuėjau į dušą ir nusipraususi apsirengiau įprastais drabužiais. Kai susiruošiau jau buvo laikas važiuoti. Atsisveikinau su visai ir įsikišusi ausinukus pasileidau muzikos.