White Darkness

Part 1

| Caroline P.O.V |

Prabudau nuo ryškių saulės spindulių, kurie, turbūt pirmą kartą gyvenime, prasibrovė pro mano kambario užuolaidas ir ryškiai švietė į viedą. Dar dvi minutes pasivarčiau lovoje, tada atsikėliau. Mieguista nulipau laiptais žemyn į virtuvę, mane greitai pabudino nuostabus blynų kvapas.

''Blynai su 'Nutella' '' linksmai prieš akis iššoko mama.

''Kokia proga? Juk pirmadienis '' prisipažįstu, nustebau. Mama blynus kepa tik šeštadieniais.

''Naujos mokyklos proga!'' šyptelėjo ji.

Šis sakinys privertė laimę dingti. O ne, tikrai nelaukiu naujos mokyklos. Bijau net to, kaip visi pasakoja, kokios patyčios ten vyksta dėl gerų mokslų, o aš būtent nesu iš tų, kurios gauna kasdien po 2.

Mama į lėkštę įdėjo du susuktus blynus, juose vis dar savo vietoje buvo šokoladas. Dievinu šį maistą, galbūt jis vėl sugrąžins gerą nuotaiką.

''Beje, po kelių savaičių vasarai atvažiuos Leith'' tarė ji.

Leith - mano trejais metais jaunesnė pussesserė. Ji dažnai vasarą atvažiuoja atostogauti. Leith visai draugiška ir puikiai sutariamia, bet jokiu būdu negalima sakyti, kad ji manęs neužknisa tam tikromis temomis.

''Gerai'' tiesiog atsakiau ir padėkojau už pusryčius. Vėl sugrįžau į savo kambarį ir išsirinkau švarius drabužius, savo stiliaus - aptemtus šviesius džinsus ir baltą palaidinę.

Savo tamsius plaukus susirišau į arklio uodegą, tada nuėjau valytis dantų. Į kuprinę nežinojau ką dėtis, mokykloje atsirasiu beveik mokslo metų pabaigoje, neturiu nė vieno vadovėlio. Daugiau nemąsčiau apie tai, įsimečiau storą sąsiuvinį ir tušinuką.

Mama neturi vairuotojo teisių, tad į mokyklą teko eiti pėsčiomis. Nebuvo šalta, reikia mąstyti logiškai, jau gegužės galas, oras begalo nuostabus - šviečia saulė, šilta. Net nesivilkau striukės.

07:50 jau buvau mokykloje. Vakar direktorė ant lapelio užrašė mano spintelės numerį bei kodą. Užtrukau gan ilgai, ir pagaliau, netoliese biologijos kabineto radau savąją 172 spintelę. Kodas visai lengvas bei įsimenamas.

Jausmas buvo keistas. Spintelėje gulėjo kokios šešios knygos, tikriausiai, vadovėliai. Vieno pavadinimas akivaizdžiai matėsi, chemijos vadovėlis. Matematikos uždavinynas, fizikos knyga ir dar daugiau. Išvis, kiek man šiandien pamokų? Aš tokia pasimetusi!

Staiga prie manęs prišoko žema blondinė, ryškiomis, mėlynomis akimis ir ilgomis blakstienomis.

''Labas!'' savo plonu balseliu garsiai pasisveikino ir ištiesė ranką. ''Aš Monica''

''Malonu'' šyptelėjau ir paspaudžiau jos ranką. ''Aš Caroline. Esu nauja mokykloje... ir visiškai nieko nesuprantanti'' 

Monica sukikeno.

''Viskas suprantama, nieko tokio, įprasi'' plačiai nusišypsojo ji. Jos balti dantys akino. ''Kelintoje klasėje būsi?''

''Vienuoliktoje, bet net nežinau, kokia pirma pamoka'' 

Blondinė pažiūrėjo į mano knygas, kurias laikiau rankose. Matėsi, kad perskaitė vieno vadovėlio pavadinimą, tada pažiūrėjo į mane.

''Mūsų matematikos uždavinynai tokių pačių numerių, kiekviena klasė gauna su tam tikru. Turbūt būsime klasiokės'' vėl nusišypsojo ji. ''Einam, būtent šita pamoka mums pirma''.

Ji paėmė mano ranką ir tempėsi paskui save ilgu koridoriumi. Galbūt kiti mokiniai ją vadina pakvaišusia, nes aš ją tuoj pati pradėsiu tokia vadinti. Būti tempiama nėra išties smagu, ypač kai visi į tave žiopso savo kvailais snukiais.

''Čia'' sustojo ji ir pirštu parodė į baltas duris su užrašu ''A.Welson, matematika'' . Kaip tik tuo metu nuskambėjo skambutis ir kiti mokiniai ėmė eiti į savo kabinetus, toks vaizdas, kad visi tik į tą matematikos klasę.

Kai pagaliau atsirado laisvas tarpas tarp mokinių, ir mes su Monica įėjome. Suolai buvo užimti. Monica klestelėjo į savo vietą prie lango, penktas suolas nuo galo.

''Sėsk'' tyliai tarė ji. Iš karto jos paklausiau ir prisėdau šalia, kad nestovėčiau kaip idiotė viduryje klasės.

Pamoka buvo nuobodžiausia, kokią dar teko patirti. Įvairiausi laipsniai su trupmeniniais racionaliaisiais rodikliais, šaknų dalyba, skaičiaus logaritmas, nelygybės su modulio ženklu ir kitokios nesąmonės. Šias temas senoje mokykloje seniai buvau praėjusi, o gal čia tiesiog kartojimo pamoka.

Pagaliau vėl nuskambėjo skambutis, išleidžiantis iš pamokos. Neturėjau kompanijos, todėl vėl pajudėjau su Monica.

''Kur einame?'' paklausiau.

''Link biologijos kabineto, ten, kur mūsų spintelės'' po jos žodžių linktelėjau, lyg tardama ''aišku''.  ''Papasakok daugiau apie save'' paprašė ji.

''Atsikrausčiau iš Norwich'o'' Monica šiek tiek prasižiojo. ''Kas?'' kilsteklėjau antakį.

''Nieko, atleisk, tiesiog.. nesu girdėjusi tokio miesto''

''Jis Jungtinėje Karalystėje'' išsidaviau. Priėjome prie kabineto ir užėjome vidun.

Kabinete buvo daug žalios spalvos - augalų. Prie lentos - plastikinis skeletas, ant sienų daug plakatų su ląstelėmis, visokiomis medžiagomis, net kažkas susijęs su mitoze.

''O dabar tu papasakok ką nors apie šitą mokyklą'' pirštu bakstelėjau jai į ranką, kad atkreipčiau jos dėmesį, nes ji visą laiką pražiopsojo į kažkokį vaikiną iš gražuolių kompanijos, bet niekaip neatrinkau, į kurį.

Ji atsisuko į mane ir vėl nusišypsojo.

''Apie vaikinus'' ji pasakė

Man jie neįdomūs, bet kodėl gi ne?

''Žinoma'' sutikau, lyg man jie būtų kažkas nuostabaus. ''Į kurį tu čia vis taip žiūri?'' pakilnojau antakius.

''Na, yra toks ten vienas, iš jų...'' droviai nusišypsojo ir neryškiai parodė pirštu į penkis vaikinus. Mačiau juos koridoriuje, atrodo, jie niekada nesiskiria ir būna kartu.

''Kuris?'' greit paklausiau iš smalsumo.

''Tik du iš tų penkių mūsų klasiokai. Harry Styles ir Zayn Malik. Kiti šiaip sau ateina''

''Tai kuris? Pala, spėsiu'' Monica jau žiojosi, bet užčiaupiau ją. ''Tas garbanotas?''

Ji linktelėjo. Mano ranka buvo vis dar ant jos burnos. Greit ją patraukiau.

''Styles. Bet iš kur atspėjai? Ir tik prašau, neišduok jam'' maldavo ji.

''Aišku, kad ne'' nusijuokiau. Ji slėpėsi už manęs ir pro mano plaukus vis dar žiūrėjo į tą vaikiną. ''Jis atrodo patrauklesnis, todėl ir spėju''.

''O kaip tas?'' akimis parodžiau į blondiną iš viso penketuko. ''Jis visai gražus''

Monica išplėtė akis ir jos balsas šiek tiek pritilo. Ji ėmė mikčioti.

''Na...j-jis... šaunus'' paskutinį žodį ji ištarė neužtikrintai, bet linksmai.

''Papasakok daugiau'' paprašiau, bet suskambo skambutis.