Kažkam neberūpės, kad rytojus baigsis
Kad indai duš, bet gėlės skleisis
Užmigę žmonės to nebesupras
Medienos pliaušai vėlei žarija rusensRaštuoti šaliai, batai su kutais
Planuoja ateitį kasryt žmogus
Kol jo seneliai mezga megztinius
Rytojus tyliai bėga pro pirštusIr ne dienos ilgumas, bet nakties pradžia
Nusako tolimų žibintų kelią
Kai nerūpės, kad ryt rytojaus pabaiga
Kažkas ir vėl atras dėl ko gyvena