Aš bėgu akmenimis grįstu grindiniu,
Į mane žvelgia daugybė akių.
Artinasi lietus, jo kvapą užuodžiu.
Krūtinę bado virtinė daigių.
Bijodama likimo, lėtai įkvepiu.
Gatvėje daugybė jo atspindžių.
Pamiršk tai,- pati save verčiu.
Deja, kūnas užvaldytas sopulių.
Jo akys dar ilgai į mane žvelgia,
O aš bandau atsiminti tą dainą.
