Pamilus Žvaigždę

*14 Skyriu*

#Tesos P.O.V.

Kai gryžau pas močiutę į namus manęs laukė staigmena. Be to, kad močiutė mane aprėkė, o paskui atsiprašė ir pasakė, kad į svečius atvažiuos Steisė ji man padovanojo pačią nuostabiausią dovaną pasaulyje. Butą?! Taip butą! Aš ją ir Džo taip išbučiavau, kad to jie gyvenime nepamirš. Tikriausiai. Močiutė įdavė buto raktelius ir pasakė, kad galiu jau dabar kraustytis. Aišku aš nieko nelaukia viską susikroviau ir išvažiavau. Na aš tikrai nemaniau, kad taip greit išsikraustysiu, bet... Bet aš džiaugiuosi.

Atvažiavus į vietą susipažinau su buto savininku. Jis viską aprodė ir pasakė, kad sąskaitos bus atsiųstos kas mėnesį, o tada paliko mane vieną savo naujajame bute. Turiu patirtį senelius dėl jų interjero skonio. Butas buvo TO- BU- LAS! Aš tokia laiminga! Dar vienas privalumas: netoli yra parkas, o pro langus atsiveria nuostabus jo vaizdas! Aaaa! Aš tuoj sproksiu iš laimės! Čia taip gera...

Nusprendžiau nueiti į lauką susipažinti su kaimynais. Tad persirengiau palaidinę ir labai aptemtus džinsus. Perbraukiau tušu blakstienas ir vuolia! Aš pasiruošusi! Išėjau į lauką pakviepuoti gryno oro. Kadangi nieko lyg ir nebuvo lauke taigi nuėjau į parkelį. Po pusės valandos praleistos parke judėjau namų link, kai mano akį patraukė susivėlusios šokoladinės garbanos... Negi....? Negi ten Harry? Kaip....? Kaip jis mane rado...? Taigi.... Iš minčių mane ištraukė Harry balsas:

- Tes! Tes!

Nusisukau nuo jo ir paspartinus žinksnį judėjau link namų.

- Tes!,- Harry pribėgo prie manęs ir sugriebęs užriešo atsuko į save,- Aš labai atsiprašau.

- Kaip...?

- Aš buvau atvaževęs pas tave, bet ten tavęs nebuvo, o tavo mučiutė pasakė, kad tu persikraustei čia, tad kai aš neradau namuose žinojau, kad būsi čia, nes žinau kaip tau patinka gamtą....

Visą tą laiką klausydamasi žiūrėjau į jo nepaprasto grožio smaragdinės akis ir jaučiau kaip mano širdis plaka vis greičiau ir greičiau. Vien tas nepakartojamas jo brangių kvepalų kvapas ir tas nepakartijamas jausmas kai jį liečiu mane varo iš proto. Tes kas tau negerai? Kas man darosi?

- Tes aš labai atsiprašau ar gali man atleisti, kad buvau toks užsispyręs asilas? Prašau.

Aš tik palinksėjau ir pamačiau Harry veidu kylančią šypseną. Jis mane apkabino, o tada įvyko tai ko tikrai nesitikėjau. Harry lėtai artėjo prie manęs, o tada mūsų lūpos susijungė. Jaučiau  jo skanius kvepalus kurie mane žudo. Staiga Harry apsikabinęs mano liemenį prisitraukė mane arčiau savęs, o aš savo rankomis apsivijau jo kaklą. Po kelių akimirkų stovėjome vienas priešais kitą visiškai tylėdami, mums užteko tik pasižiūrėti vienas kitam į akis. Po kiek laiko žiūrėjimo vienas kitam į akis aš paklausiau:

- Gal nori į svečius?

- Aha,- palinksėjo.

Netrukus jis sunėrė mūsų pirštus ir męs patraukėme link mano naujojo buto. Po kelių minučių ėjimo stovėjome prie mano buto durų. Išsitraukiau raktelius ir atrakinau duris.

- Wowowow!

- Žinau...

Męs nusirengėm ir pasidarę arbatos pasileidom filmą. Buvo taip gera jausti jo prisilietimus. Kas nors! Gelbėkit! Aš tuoj ištirpsiu! Po filmo nusprendėm eiti miegoti, nes buvo vėlu. Nuėjau į dušą, nusiprausiau ir apsimoviau savo gražiausią naktinį trikotažą kokį turėjau. Kai išėjau iš vonios pajutau į mane įsmeigras Harry akis. Šiek tiek susigėdau, bet greitai atkirtau:

- Nežiūrėk į mane taip! Eik į dušą kol gali.

- Aaa... Ak taip,- pasimetė.

Jis greitai nužingsniavo į vonią ir paliko mane vieną kambaryje. Jooo... Įlipau į lovą ir užsiklojau. Galvijai ar leisti Harry miegoti su manim ar ištremti į svečių kambarį. Staiga iš vonios atėjo Harry.

- Apie ką galvoji?,- paklausė Harry.

- Galvoju ar leisti tau miegoti su manim ar ištremti į svečių kambarį,- nepahalvojus pasakiau, o susivokusi pasijutau gėdingai,- Ups?

Pakėlusi akis pamačiau ištreniruotą ir tatuiruota Harry kūną. Staiga mano žandai paraudo dar labiau jei tai įmanoma.

- Na tai priklauso nuo tavęs mano ledi.

Sukikenau. Koks jis juokingas. Tada pagalvojusi nusprendžiau, kad nenoriu miegoti viena tad paplekšnojau vietą šalia manęs antvlovos. Mačiau Harry veidu kylančią šypseną ir negalėjau susilaikyti nenisišypsojusi. Mes atsigulėm ir nusisukom vienas nuo kito. Tada pajutau kaip Harry atsisuko į mano pusę ir apsivijo rankomis mano liemenį taip prisitraukdamas mane arčiau savęs.

- Labanakt, meile,- pasakė Harry.

- Labos, gražuoli.

Gal po kokių dviejų valandų buvau vos beužminganti, kai išgirdau duslų Harry balsą:

- Tes, miegi?

Neatsakiau, nes buvau perdauk pavargusi.

- Gerai.... Nes noriu tau kai ką pasakyti, bet neturiu drąsos to pasakyti tau į akis. Taigi.... Nuo tada kai pirmą kartą tave sutikau aš negaliu apie tave negalvoti, tiesiog tu mane užbūrei savo sąžiningumu, grožiu ir nepakartojama šypsena. Tu gali man pasakyti tai ką kiti bijo pasakyti, tau nertūpi, kad aš pop žvaigždė ir todėl aš tave myliu...

Awww... Pala, pala jis katik pasakė myliu?! WTF?

- Tu kitokia Tes. Tu žymiai geresnė už visas kitas.  Manau, kad tu ta vienintelė ir kad aš beprotiškai, begalo be krašto esu tave įsimylėjęs...

Ką?! Jis ką?! OMFG! Aš tuoj apsiverksiu. Rimtai.

- Labanakt...,- irn prisispaudė mane arčiau savęs.

Tai buvo... WOW! Netrukus užmigau galvodama apie Harry išsakytus jausmus. Ar jis tikrai taip jaučiasi? O gal jis tik...? Nea. Jis neįskaudintų manęs, ar įskaudintų?