Kita istorija

5 dalis

Likusias dienas iki turnyro aš stropiai treniravausi.  Mokykloje Lukas nebelindo prie manęs, nusprendė merginti kitas paneles, bet mes artimiau susibendravom ir jis pažadėjo ateiti palaikyti manęs turnyre ryt. Po treniruočių aš visąlaik sutikdavau Timą, kas iš pradžių man pasirodė keista, nes prieš susipažįstant su juo aš jo niekada nepastebėjau, bet tikriausiai dėl to, kad jo nepažinojau. Jis man pripasakojo apie jų gaują ir kaip dažniausiai vyksta muštynės. Jie turi savo būstinę, kur jie praleidžia daug laiko, jie ten treniruojasi, kuria strategijas ir žaidžia žaidimus. Taip pat papasakojo, kad šiuo metu yra susidariusios penkios gaujos , įskaitant jų gaują. Su viena iš jų jie draugiškai bendrauja, su kita niekada neteko susitikti, o su likosiomis dviem nesutaria, ypač su ta, su kuria man teko pasimušti.

Dabar aš guliu savo kambaryje ant grindų ir darau atsilenkimus. Labai nekantrauju dėl rytojaus ir nežinau kaip kitaip nuraminti savo susijaudinusius nervus. Ryt bus mano trečias turnyras. Šis turnyras nėra labai didelis ar svarbus, todėl nėra labai daug dalyvių, o atskiros moterų grupės iš viso nėra, bet kadangi mano treneris ten visus gerai pažįsta jis mane prastūmė į vaikinų grupę.

Pirmą kartą turnyre dalyvavau kažkur prieš metus. Tada nebuvau labai pažengusi ir turnyre buvau visiškai sumušta, pralaimėjau prieš visus su kuriais man teko kovoti.

Antrą kartą kovojant turnyre prieš pusę metų aš sugebėjau iškovoti antrąją vietą. Pralaimėjau tik prieš Roną. Kai išgirdau, kad jis ir šį kartą dalyvaus aš labai apsidžiaugiau ir dar labiau užsidegiau.

Patirtis kovojant turnyruose pakeitė mano požiūrį į kikboksą. Po pirmo savo turnyro aš iškart pradėjau daug daugiau ir rimčiau treniruotis. Kovos ringe man užkaitindavo kraują, todėl aš labai laukiu rytojaus, kai vėl galėsiu patirti šį neapsakomą jausmą.

Taip pat man reikia gerai pasirodyti prieš Adamą, kad jis mane priimtų į savo gaują.Aš jau buvau apsisprendusi prisidėti prie jų. Kadangi man patinka muštis prisijungti prie Adamo gaujos, man atrodė, būtų įdomu ir linksma. Taip pat galėčiau daug ko išmokti kovodama laisvai, ne ringe.

Ryte atsikėliau anksčiau nei ketinau, todėl neskubėdama susiruošiau. Nusiprausiau, apsirengiau, pavalgiau, išsivaliau dantis, susikroviau daiktus ir buvau pasiruošusi išeit. Eidama link durų pamačiau savo mamą, kuri ką tik atsikėlė ir ėjo į virtuvę.

-         Kur išeini taip anksti? – ji paklausė ir įpylė vandens į arbatinuką. Aš šiek tiek pastovėjau, žiūrėjau kaip ji išsiima puodelį iš spintelės, pasiima kavos ir įsipila į puodelį.

-         Einu į savo klubą, - atsakiau ir atsisėdau ant kėdės, kad galėčiau užsidėti batus, - juk sakiau, kad šiandien aš dalyvausiu turnyre.

Mama užsipylė užkaitusio vandens į puodelį, pamaišė su šaukšteliu ir pastūmė jį į šalį. – Tai jis šiandien? – ji atsisuko į mane ir pažiūrėjo susirūpinusiu žvigsniu, - sėkmės, - ji paprasčiausiai pasakė. Mano mamai nepatiko, kad aš lankau kikboksą, ji nenorėjo manęs leisti lankyti treniruotes, bet galiausiai pasidavė, kai suprato, kad manęs nesulaikys. Mano tėtis ne taip prieštaravo kaip mama, bet jis labai nerimavo dėl manęs. Kai galiausiai suprato kaip man patinka kikboksas ir kad aš stropiai treniruojuosi ir jau esu daug pasiekusi jis nusiramino. Mano jaunesniajam broliui iš pradžių atrodė kieta, kad aš susidomėjau tokiu nemergaitišku sportu. Po kiek laiko jam tai nebepatiko, nes aš nuolat lįsdavau prie jo ir nesmarkiai jį mušdavau.

Šiandien nei vienas mano šeimos narys neketino ateiti pažiūrėti turnyro, kuriame aš dalyvausiu. Mama niekada nematė manęs besimušančios ir nenorėjo pamatyti. Tėtis šiandien dirba, negali. O broliui tiesiog neįdomu, jam kur kas įdomiau susitikti su draugais ir žaisti kompiuterinius žaidimus.

Išėjau iš namų ir patraukiau link savo kikbokso klubo. Nusprendžiau eiti visą kelią, o ne važiuoti autobusu, nes turėjau daug laiko.

Po pusvalandžio aš jau stovėjau priešais savo klubą. Treneris sakė, kad jis šiandien anksti bus klube, dėl to aš įėjau į vidų. Pamačiau trenerį iš nugaros kalbantį su kažkuo, dėl to netrukdžiau jo ir nuėjau į persirengimo kambarį. Numečiau savo krepšį ant suoliuko, atsisėdau ir tingiai nusispyriau batus. Persirengusi ir pasiėmusi savo bokso pirštines ir apsaugas patraukiau į salę. Eidama link salės pastebėjau jauną merginą išeinančią iš klubo. Ji mane taip pat pastebėjo, nusišypsojo ir pasisveikino.

Įėjusi į salę supratau, kad treneris būtent su ta mergina ir kalbėjo, nes daugiau nieko kito ten nebuvo.

-         Ko ta mergina norėjo? – paklausiau trenerio.

Jis manęs iki tol nematė, todėl šiek tiek nustebo išgirdęs mano balsą ir atsisukęs paklausė: - O, tu jau čia?

-         Aha, anksti atsikėliau, nes nervai nebelaikė, - atsakiau ir nusišypsojau.

Jis priėjo prie manęs ir uždėjo ranką ant peties, - Nesinervuok. Aš žinau, kad tu laimėsi prieš juos visus, - pasakė treneris stengdamasis mane palaikyti.

-         Nekantrauju, - paprasčiausiai atsakiau aš. Pasidėjau savo apsaugas ir pradėjau apšilimą. Po apšilimo pasitreniravau su treneriu.

Galiausiai atėjo laikas pačiam turnyrui, kurio aš labai laukiau. Iš viso buvo 12 dalyvių ir pirmas mano varžovas buvo Rikas.