Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

13. Karolina

Pasibaigus antrai istorijos pamokai susirinkau sąsiuvinius ir žvilgtelėjau į Leo kuris dažniausiai pamokose nesirodydavo. Jis visada atsiskaitydavo mėnesio gale, tačiau dabar aš su nuostabą žvelgiau į vaikiną kuris sedėjo šioje klasėje. Tikriausiai vis dėl to suvokė, kad ta Ema Mongomer gali pridaryti problemų nes kito paaiškinimo kodėl jis sugalvojo dalyvauti pamokoje tiesiog neradau.

Užvertusi knygą atsitiesiau ir priešais mane išdygo Dilanas. Vaikinas kreivai vypsojo ir beje man nuotaikos visai nekėlė. Pastaruoju metu mažiausiai noriu matyti besivaipančius idiotus kurie supa mane. Visgi Dilanas buvo išimtis, jis kaip ir aš priklausė tai pačiai grupei todėl turėsiu jį pakęsti nebent sugalvosiu kaip jį nužudyti ir kur paslėpti jo kūną, o tai būtų visai nebloga idėja.

- Ko nori, Dilanai? - Sugriežiau dantimis ir akies krašteliu sekiau Leo su ta blondine kuri vis dėl to nepadarė gėdos pirmą dieną ir neapsirengė kaip kekšė, o visgi būtų neblogai, tuomet ji būtų pašalinta greičiau ir negadintų man nervų.

- Kodėl tu pikta ir dar iš pat ryto? - Nusivaipė jis tyčia persibraugdamas per savo juodus plaukus. - Man atrodo kuo toliau tuo daraisi kaip sena moteriškė kuri nepatenkinta viskuo.

- Kvailys, - trenkiau jam į petį ir praėjau pro jį.

- Nagi, Karo, aš tik juokauju. - Jis prisiartino prie manęs tačiau aš nekreipiau į jį daugiau dėmesio. Geriausia Dilaną yra ignoruoti, tuomet jis eina erzinti kitų. - Padarysiu tau kavos, ką manai?

- Lyg pati negalėčiau pasidaryti, geriau man padėk sugalvoti kaip atsikratyti tų naujokių kurios sugadins viską dėl ko taip dirbome.

- Kodėl tau jos taip nepatinka? Matai net Leo atėjo į pamoką, tai kažkas naujo. - Jis kilstelėjo pištą prie lūpų ir aš akimirką įsistebeilijau į jo lūpas. Tačiau tuomet akimirksniu nusukau žvilgsnį ir paspartinau žingsnius. - Ar aš kažką pasakiau ne taip?

- Kaip visada, - atsainiai tariau ir apsidžiaugiau kai atsidūrėme lauke. - Nikas vėl praleido pamoką, tikriausiai nepriversiu jo atsedėti visas.

- Turėtum būti laiminga jog jis apskritai atsedėjo vieną pamoką, juk žinai kaip jam svarbu yra muzika, jis ja kvėpuoja.

- O aš baigiu uždusti nuo tavo kalbų, - šyptelėjau ir patraukiau prie mūsų sodo.

Einant visi maloniai šypsojosi ir sveikinosi. Prie to jau buvau pripratusi, jiems visiems buvo be galo įdomu sužinoti kaip mes gyvename, kokį maistą valgome, apie ką kalbame. Tarsi buvome įžimybės, ir iš dalies toks dėmesys man patiko. Tačiau toks kaip Dilanas tuo dėmesiu tiesiog maudėsi tarsi vandenyje. Jam patiko merginos, visos be jokios išimties, jis norėjo gauti dėmesio net tik iš jų tačiau ir iš vaikinų. Jie prašydavo jo patarimų kaip geriau pakabinti merginą, kaip geriau žaisti tinklinį arba krepšinį, kaip gerai atrodyti net ir prasčiausia dieną. Ir visgi jis tokiu dėmsesiu visiškai nesiskundė, na o mes visi kiti, neturėjome tam laiko, nes Nikas visa savo laisvą laiką leisdavo kur nors toliau nuo aplinkinių kur galėdavo griežti smuiku. Leo apskritai pasirodydavo labai retai, dažniausiai jis dirbdavo kabinete ir nekišdavo nosies kol kas nors nenutikdavo arba kol aš jo neištemdavau į sodą. Jis per daug dirbdavo, esu tikra net gi šią vasarą praleido būdamas savo bute ir nekišo nosies į lauką. Skambindavau jam dėl susitikimų tačiau jis visada pasiteisindavo, kad tam neturi laiko, tačiau šiandien buvo kažkas kitaip ir tai mane iš ties privertė sunerimti. Kodėl dabar Leo atėjo į pamoką? Ar tikrai tai dėl tos Emos?

Papurčiau galvą ir stengiausi dabar apie tai negalvoti. Dabar turėjau kur kas svarbesnių darbų. Šį šeštadienį kurio pamokos visada yra kur kas trumpesnės mes rengiame arbatos valandėles per kurias yra pakviečiami dvidešimt skirtingų internato moksleivių, jie turi galimybę pabūti mūsų sode, pabendrauti su mumis, susipažinti su mūsų kuriamais darbais, bei tiesiog gerai praleisti dieną. Vis geriau negu sedėti užsidariusius kambaryje arba važiuoti į namus kuriuose ne visi trošta būti.