Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

15. Viola

Lėtai, visiškai nenorėdama slinkau į paskutinę matematikos pamoką. Atrodo bendraklasiai apsiramino, nors tiesa ta, kad kitos pamokos man buvo su visiškai kitais mokiniais kurie per daug nekreipė į mane dėmesio. Džiaugiausi ir tikėjausi, kad paskutinė matematika bus tokia pati.

Eidama koridoriu pilname mokinių stengiausi niekam nekristi į akis ir kuo greičiau atsidurti klasėje. Tačiau pažvelgus į priekį išvydau kikenančias merginas kurios aiškiai kalbėjo apie mane, todėl paspartinau žingsnius ir greitai nusileidau laiptais žemyn. Pastebėjusi klasę sulėtinau ir prisiartinusi prie klasės įėjau pro duris ir apsižvalgiau. Klasėje buvo vos keli moksleiviai. Kelios merginos kurių neatpažinau, ir vienas vaikinas kuris stovėjo prie lango ir stebėjo lauke žaidžiančias merginas kurios vilkėdamos trumputes sportines aprangas žaidė tinklinį.

Paskubomis atsisėdau į suolą ir atsiverčiau sąsiuvinį. Matematika man ne įtin gerai sekėsi. Turėjau gerai pasistengti ir daugiau pasimokyti, nors labiausiai už viską norėjau paimti į rankas teptuką ir pradėti tapyti vaizdus kurie buvo mano galvoje. Tiesiog troškau pasijungti muziką kuri mane priverstų pajusti visas spalvas ir viską pavaizduoti tai ant popieriaus lapo.

Suskambėjęs skambutis atrodo pažadino mane iš transo kuriame buvau patekusi ir pažvelgusi į savo popieriaus lapą atsidusau ir jį išlpėšiau. Kartais taip atsijungdavau nuo viso pasaulio jog net nepastebėdavau jog mano sąsiuvinyje išdygdavo nuostabus kūrinys.

Staiga visi mokiniai kurie buvo už durų suėjo į klasę ir aš nuleidusi galvą troškau likti jų nepastebėta. Balsai garsėjo ir apkalbos buvo tik apie mane. Girdėjau jų šnabždesius ir net gi kai kurios merginos nesiteikė pritildyti savo balselių ir viešai aptarynėjo mano makiažą ir plaukus, mano nagas ir eksesuarus kurių neturėjau.

- Tau kažkas nepatinka? - Išgirdau balsą visai netoli savęs todėl suklususi pakėliau galvą.

Netoli mano suolo stovėjo dvi merginos kurios garsiai aptarinėjo mano plaukus ir makiažą. Jos abi buvo nusisukusios nuo manęs todėl tik sposojau į jų nugaras ir stengiausi suprasti kas patraukė jų dėmesį. Atsistojusi supratau kas čia vyksta, priešais tas dvi tamsiaplaukes merginas stovėjo Ema kuri kaip ir aš priklausė Klasei - A. Ji atrodo nepriekaištingai pasitempusi ir elegantiška. Jos garbanos atrodė tarsi sumodeliuotos profesionalo. Šviesų veidą puošė ryškus tačiau gana žavus makiažas, o jos uniforma atrodė taip parsi būtų pasiūta speceliai jai. Ją galėjai palaikyti modeliu, nes ji tokia ir buvo, o jos tvirtas charakteris bylojo, kad kiekvienai pasimaišiusiai jos kelyje bus sutrinta ir sutrypta. Mano šeima pažinojo Mongomerius, tačiau jos tėvai retai kada teikdavosi pasirodyti į mamos organizuojamas šventes ir labdaros fondus.

- Ema, ji juk nevykėlė, nejaugi nori ją ginti? - Merginos tonas buvo pakeltas tačiau regis Emai tai nesukėlė jokių emocijų.

- Vienintelės nevykėlės esate jūs, - Vyptelėjo ji susidėdama rankas ant krūtinės. - Ir dar drįstate kalbėti apie makiaža ir plaukus, kai tavo pačios atrodo taip tarsi būtum juos susvilinusi su lygintuvu.

- Ei Ema, širdele, mes tik juokavom su ta paukštyte. - Vaikinas ištiesė rankas tačiau blondinė tik įsmeigė savo akis į jį ir šyptelėjo.

- Kuo tu vardu? - pasiteiravo ji prisiartindama prie vaikino su keista šukuosena.

- Trevisas Ateris, - prabilo jis su plačia šypsena veide.

- Nuostabu Trevisai, pasiteirausiu tėvo ar kartais neturi darbuotojo pavardę Ateris, ir paprašysiu, kad išmestų už tai, kad idiotas jo sūnus įžeidė mane. - Atkirto ji ir netikėtai atsisėdo šalia manęs. - Jeigu dar sužinosiu, kad kas nors kada nors pasityčiojo iš Violos Heil, turėsit reikalų su manimi, ir patikėkit, žlugdyti jūsų gyvenimus man bus vienas malonumas, todėl arba jūs esate mano draugai, arba esate mano priešai.