21. Viola

165 22 0
                                    

Turėjau greitai persirengti, nes kartu su Karolina keliausime apsipirkti. Kai ji manęs paprašė iš karto sutikau, mačiau kokia ji pavargusi ir kaip stipriai jai reikia prasiblaškyti. Tik visai nesijaučiau gerai, kad kartu pasisiūlė vykti ir Nikas. Žinma jis draugiškas ir Karolina visai neprieštaravo, bet prie vaikinų aš nesijaučiau jaukiai, todėl buvau tikra nesugebėsiu atsipalaiduoti.

Nežinojau ar apsirengti džinsais ar suknelę? Mama visada versdavo dėvėti sukneles ir sijonus kurie siekdavo mano kelius tačiau čia galėjau būti tiesiog savimi. Nieko iš drabužių gero neturėjau todėl nusiminusi užtrenkiau spintą ir atsisėdau ant lovos.

Pro duris įėjo Eve kuri šypsodamasi numetė kuprinę ant žemės ir svajingai nuvirto ant lovos. Ji nebuvo susikausčiusi, kitaip nei aš, mergina buvo be galo nutūrali ir džiaugėsi atrodo viskuo kas vyko.

- Labas, - prabilo ji pakeldama galvą. - Kaip tau sekėsi šiandien?

- Neblogai, - šyptelėjau ir Eve atsistodama susirišo savo plaukus į kuodą. - Karolina pakvietė apsipirkti tačiau aš nerandu savo spintoje nieko gražaus ir paprasto kas tiktų apsipirkimui.

- Tu rimtai?! - Kone pašoko ji ir prilėkusi atvėrė mano spintą. - Oho, pas tave iš ties puošnūs drabužiai ir labai gražūs, - susižavėjusi ji pradėjo traukti sukneles. - Ką manai jeigu pasimainytume?

Pažvelgiau į ją ir negalėjau patikėti, kad ji kalba rimtai. Eve pastvėrė mane už rankos ir nusitempė prie savo spintos. Atvėrusi ją pradėjo traukti drabužius rodydama man. Ji iš ties turėjo daug paprastų tačiau labai gražių drabužių kurie man patiko. Tačiau nedrįsau paprašyti ar pasakyti, kad noriu būtent to ar ano, gal tų drabužių jai reikės? O galbūt tai jos mėgstamiausi? Stovėjau prikandusi apatinę lūpą ir stebėjau Eve kuri jau ištraukė paskutinius drabužius ir numetė juos ant lovos. Tuomet pažvelgė į mane besišypsodama ir laukė kol aš kažką pasakysiu, tačiau aš dvejojau.

- Nejaugi tau niekas nepatiko? - Sunerimo ji. - Žinau jie neprilygsta tavo firminiams drabužiams ir dizainerių pasiūtiems rūbams bet tikėjausi, kad kažką rasi.

- Drabužiai nuostabūs, - akimirksniu nuraminau ją. - Man iš ties visi patinka tačiau nežinau ką išsirinkti, gal tai yra tavo mėgstamiausi arba...

- Štai, - ji ištiesė man džinsinius šortukus ir balta palaidinę ilgomis rankovėmis kurios turėjo apnuoginti mano pečius.

- Tu tikra? - Pažvelgiau į ją ir Eve nieko nelaukdama šyptelėjo ir palinksėjusi nubėgo link mano spintos. - Gali imti ką tik nori, - šūktelėjau ir nieko nelaukusi apsirengiau.

Užsivilkusi drabužius atsisukau į Eve kuri niekaip negalėjo nuspręsti ką norėtų apsirengti ir tai sukėlė man šypseną. Ši mergina buvo iš ties linksma ir žavinga ir ji man labai patiko nes savo intuziazmu galėjo užkrėsti visus.

- Atrodai nuostabiai, - susižavėjusi ji net sustingo, o kai atsipeikėjo priėjo prie manęs ir privertė mane atsisėsti. - Tik kai ko trūksta.

Nesiginčydama leidau jai sutvarkyti mano plaukus. Eve juos sugarbanojo ir švelniai padažė mano akis bei lūpas. Išrinko tinkamus eksesuarus ir pastatė tiesiai prieš veidrodį. Jaučiausi keistai žvelgdama į merginą kuri atrodė tarsi būtų mano priešingybė. Ji nebuvo rafinuota ar išsipusčiusi, tiesiog aš buvau paprasta ir tai privertė mane nusišypsoti. Nekenčiau makiažo nes jis visada paversdavo mane senesne ir labiau subrendusią, o aš troškau laisvės ir išsinerti iš kiauto kuriame buvau įstrigusi ir dabar tai padariau.

- Ka manai jeigu dalintumės drabužiais? - Pasiūliau aš ir mergina suplojusi rankomis vėl nubėgo prie mano spintos.

- Jos visos tokios gražios, tu tiesiog nuostavi Vio, ar nieko tokio, kad trumpinu tavo vardą? - Pasiteiravo ji ir aš nusijuokusi linktelėjau. - Mano draugės labai pavydi, kad aš gyvenu su tavimi, o dar kai tu priklausai Klasei - A, tai tiesiog tobulą.

Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)Où les histoires vivent. Découvrez maintenant