Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

22. Karolina

 Diena praleista su Viola ir vaikinais iš ties buvo labai smagi ir aš sugebėjau net užsimiršti jog ant mano pečių užkrauta tiek daug darbų. Dabar tik troškau nusigauti iki Leo buto ir priversti jį atsitraukti nuo darbų. Pasiruošiau kelis filmus kuriuos ketinau su juo pažiūrėti ir tikėjausi, kad vakaras irgi bus toks pat nuostabus kaip ir diena praleista parduotuvėse.

Susirišusi plaukus į kuodą apsimoviau odinėmis kelnėmis ir užsivilkusi mėlyną palaidinę pastvėriau švarkelį ir rankinę. Neketinau važiuoti iki jo buvo, visgi tai tėbuvo puse valandos iki jo namų, todėl nebuvo verta prašyti vairuotojo, kad mane nuvežtų. Po to insidento su buvusiu vaikinu tėtis atėmė mano automobilio raktelius tik todėl jog nesugebu saugoti daiktų. Teoriškai automobilis kurį sugadinau buvo mano, na bent jau parašytas ant mano vardo, todėl tėtis taip stipriai ir supyko ir dabar man tenka važiuoti į internatą su tėčio vairuotoju, arba mane pasiima Dilanas, tačiau dažniausiai jis mane parveža.

Patikrinusi ar turiu telefoną greitai sumaigiau žinute Leo, kad išeinu iš namų ir už trisdešimties minučių būsiu. Tuomet įsikišau telefoną į švarkelio kišenę ir išėjau iš namų. Tėvai dar nebuvo grįžę, tėtis tikriausiai internate arba susirinkime, o mama su savo klubu kurį įkūrė prieš keturis metus. Ten vyksta visokios nesamonės bei darbų pristatymai kurie manęs visai nedomino, o juk ji tikrai stengėsi priversti ir mane juose dalyvauti. Visgi pavyko jai paaiškinti, kad mano darbotvarkė ir taip jau perpildyta ir to būtų jau per daug.

Lauke nebuvo šalta, nors galėjau jausti nestiprų vėja kuris pūtė man į veidą. Paspartinau žingsnius, kad kuo greičiau atsidurčiau pas Leo ir tiesiog mano mintys nuklydo apie Dilaną ir tai kas nutiko vakar. Vis dar galvoju ir negaliu išmesti to iš galvos. Nors jis šiandien elgėsi taip kaip visada kažkas pasikeitė, galbūt jo žvilgsnis? Nebuvau tikra tačiau jaučiau, kad kažkas pasikeitė ir tarp mūsų atsirado kažkokia linija kurios aš bijau peržengti.

Jau buvau netoli Leo buto, todėl išsiunčiau žinutę, kad po minutės būsiu ir jeigu jis manęs neįleis sėdėsiu prie jo buto, kad ir visą naktį. Tikriausiai būčiau ėjusi į vieną iš prabangių butų tačiau prie šaligatvio pastebėjau juodą automobilį kurio visas priekis buvo gerai subraižytas, o šoninis stiklas suskilęs kaip ir priekinis ir tuomet išsišiepiau. Tai buvo mano automobilis kurį nupirkau Kristobeliui tam, kad jis galėtų pritapti prie mano elitinių draugų. Tačiau jam tai tebuvo žaidimas ir pasinaudojęs progą į lovą nusitempė vieną iš mano geriausių draugių.

Jaučiau kaip krūtinėje pradeda daužytis širdis, tačiau nusisukau ir ketinau eiti pas Leo. Tačiau atsisukusi susidūriau su vaikinu ir išsigandusi žengiau du žingsnius atgal. Priešais mane stovėjo Kristobelis rankose laikydamas kažkokius popierius.

- Ko nori, Kristobeli? - Sušnypščiau ir pabandžiau pro jį praeiti tačiau vaikinas grubiai sugriebė mano ranką ir privertė sustoti.

- Tu sutvarkysi automobilį Karolina kurį pati ir sudaužei, - išdėstė jis ir mane staigiai atsuko į save.

- Automobilis mano, ir aš neketinu jo tvarkyti tik tam, kad tu juo galėtum važynėti! - Surikau ir pabandžiau ištraukti ranką tačiau jis išmetė popierius ant žemės ir gana stipriai trinktelėjo mane į pastato sieną.

- Tu tokia nuobodi jog iš to nuobodulio permiegojau su tavo geriausia drauge, ir žinai ką? Aš tai pakartočiau vėl ir vėl. - Išrėžė jis ir aš įsistebeilijau į vaikino akis kuriose švietė neapykanta man.

- Paleisk, man skauda. - Pasiskundžiau ir pajutau kaip Kristobelio gniaužtai tik dar labiau susispaudžia.

- Skaudės dar labiau jeigu nepasirašysi tų prakeiktų popierių! - Suriko man į veidą ir su visa jėga nubloškė ant kelio.