Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

26. Ema

Nesuprantu, kurių galų sutikau važiuoti į Leo namus ir likti ten visą naktį kai galėjau ramiai praleisti vakarą bendrabutyje ir tiesiog apgalvoti galimybes ir rasti išeitį iš savo problemos. Tačiau negalėjau sukelti įtarimų jog man kažkas negerai, jau ir taip bereikalingai sukėliau sceną ir esu tikra nei Leo nei Karolinai tai nepraslydo pro akis. Jaučiau įtampą o jų žvilgsniai mane erzino.

Jau kaip valandą sėdžiu ant kietos juodai baltos sofutės ir kaip kokia idiotė geriu sultis. Iš ties buvo nepatogu ir dar su žalia blizgančia aptempta suknele kurią vilkėjau. Kurių galų taip įsipusčiau? Tikriausiai tikėjausi, kad galėsiu atsipalaiduoti, prisigerti ir tiesiog šokti ant stalo, tačiau čia buvo baisiau negu per laidotuves. Apsimestinai šypsojausi visą valandą kol galiausiai pabodo apsimetinėti ir atsistojusi pasitaisiau gana trumpą suknelę ir pradėjau žvalgytis.

Leo butas buvo prabangus, pati norėčiau kažko panašaus. Čia buvo daug vietos, o daiktai kurie buvo pristatyti visai neapkrovė aplinkos. Visur buvo švaru, ir net gi kvepėjo vanile. Man patiko didžiulė virtuvė tačiau abėjojau ar Leo apskritai ką nors gamina. Visur buvo tvarka ir kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, tik pasigedau nuotraukų. Čia nebuvo nei vienos nuotraukos tik gana kraupiai atrodantys paveikslai.

Atvėrusi vienos spintelės duris vyptelėjau išvydusi pilną alkoholio ir daugybę saldainių dėžučių. Kaip mažas vaikas sucypiau taip atkreipdama ir kitų dėmesį ir nieko nelaukusi ištraukiau du butelius gazuoto vyno.

- Tu ne rimtai? - Pavartė akis Karolina kai pastačiau ant staliuko butelius.

- Čia vynas nuo kurio neprisigersi net ir norėdama. - Šyptelėjau ir nubėgau paimti taurių. - Vaikinams ko nors stipresnio?!

- Kitą kartą žinosiu, kad prieš tau apsilankant reikia ištuštinti barą, - atkirto Leo be jokiu emociju.

Atisnešusi taures pastačiau ant stalo ir Dilanas atidaręs butelį pradėjo pilstyti vyną. Regis daugiau niekas apart jo buvo nusiteikę švęsti, o man tiesiog reikėjo atsipalaiduoti ir užmiršti, kad mane vėl persekioja išprotėjęs maniakas Pyteris kuris sugriovė mano gyvenimą ir svajones.

Atsisėdau šalia Violos kuri įdėmiai stebėjo savo nevykusią manikiūrą. Nenutuokiu kas jai ją padarė, bet ta violetinė spalva iš ties atrodė klaikiai. Na o Karolina susidėjusi rankas ant krūtinės spigino savo akis į Leo kuris beje nieko nesakė ir mano nuostabai pats paėmė vieną taurę, o tuomet merginos raumenys atsipalaidavo.

- Karo, - ištarė Leo žvelgdamas į Karoliną kurios veidą uždengė dalį garbanų. - Juk norėjai truputį atsipalaiduoti, - vyptelėjo jis pažvelgdamas į mane ir tuomet aš sulaikiau kvėpavimą.

- Koks skirtumas, - atkirto ji patraukdama garbanas į šoną ir nenoriai paėmė vieną taurę iš Dilano rankų.

- Viola? - Nikas ištiesė jai taurę tačiau mergina ne itin norėjo ją paimti.

- Nagi, juk neketini būti vienuole? - Vyptelėjau ir gurkštelėjau vyno kuris lengvai nuslydo mano gerklę žemyn ir tai iš karto privertė mano širdį suspurdėti. - Nuo vienos stiklinės neprisigersi.

- Jeigu ji nenori, tegul negeria, - paprieštaravo Karolina tačiau tuomet Viola išdrįso paimti taurę.

- Esu tikra nuo vinos tikrai nieko nenutiks.

Šyptelėjau nors aiškiai jaučiau, kad ji bandė įtikinti kitus, bet ne save. Įdėmiai ją nužvelgiau ir susidomėjusi bandžiau įvertinti jos veiksmus. Ji tikrai buvo tėvelių mergaitė ir tai iš ties stebina, nes tokios kaip ji anaiptol nesiųnčiamos mokytis į internatą. Tikriausiai ji padarė kažką kas įsiutino tėvus arba juos nuvylė nes tikrai ji negalėjo čia atsidurti savo noru. Viola ne tik atrodė trapi porceleninė lėlė kuri gali bet kurią akimirką subyrėti, ji tokia ir buvo. Norint išlikti šiame žaidime, o ypač gyvenant internate turi išmokti apsiginti nes kitaip atsidursi sąrašo pabaigoje.