Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

41. Karolina

Vėlavome daugiau nei dvidešimt minučių ir tėtis buvo piktas ant mamos. Jam nepatikdavo kai vėluodavome, o dabar abu buvo be nuotaikos. Klausiausi muzikos ir telefone stebėjau savo anketą ir joje esančias nuotraukas su Kristobeliu. Viską ištryniau ir nudūriau žvilgsnį į langą. Keliavome į Kvynų vilą už miesto penkiasdešimt kilometrų. O tai reiškia, kad teks nakvoti. Nieko prieš neturėjau, tiesiog man reikėjo pabūti vienai. Bent jau Krisui nuskilo ir jis neturės klausytis kokie mudu su Leo graži pora.

Kai atvykom jau buvo pradėję temti. Dviejų aukštų medinis namas kurį supo milžiniškas kiemas su baseinu ir visais įmanomais patogumais, o aplinkui driekėsi miškas. Leo čia lankydavosi tik tuomet kai to reikalaudavo jo tėvas. Kartais čia švęsdavome šventes, bet Leo retai kada linksmindavosi.

Mums išlipus pasitiko Leo su tėvais. Helena Kvyn atrodė kaip modelis. Ilgi šviesiai rudi plaukai ir mėlynos akys. Ji vilkėjo iki kelių rausvos spalvos suknelę ir juodus aukštakulnius. Pamačius mane jos veidą nušvietė plati šypsena, bet pirmiausia ji nuskubėjo pasisveikinti su mano mama.

- Nora, kaip gera tave matyti, - ji apkabino mano mamą, o aš laikydama rankose krepšį nužvelgiau pavargusį Leo tėvą.

Vyras buvo labai panašus į Leo visomis prasmėmis. Daug dirbdavo ir mažai laiko skirdavo linksmybėms, tačiau kai susitikdavo su mano tėvu jie visada gerai praleisdavo laiką.

- Karolina, - moteris prisiartino prie manęs ir apkabino. – Atrodai, - ji prikando savo rausvas lūpas ir susirūpinusi pažvelgė į mano mamą. – Jai viskas gerai?

- Ji tik pavargusi, - šyptelėjo mama ir Helena vėl pažvelgė į mane.

- Todėl jūs ir čia, kad visi pailsėtume ir gerai praleistume laiką.

Pabandžiau išspausti šypsena, bet kai moteris įbruko man popierinį maišelį su dovana vos nepradėjau vartyti akių. Galėjau tik spėlioti kas maišelio viduje, bet taip kaip į mane spoksojo Leo nujaučiau jog tai dar vieni apatiniai.

Helena Kvyn buvo viena garsiausių šalies apatinio trikotažo dizainerių. Į jos pristatymus renkasi įžymybės ir turtingos moterys kurios trokšta įsigyti prabangius bei stilingus apatinius. Ji man pradėjo juos dovanoti kai man sukako dvylika metų. Todėl daugumą jos apatinių išdalinau draugėms, nes būnant dvylikos man labiau rūpėjo kaip atrodo mano sodas nei seksualūs apatiniai.

Prie manęs priėjo Leo ir paėmė krepšį kurį greitai susidėjau. Pasisveikinusi ir su jo tėvu galiausiai visi patraukėme į vidų. Visi buvome išalkę todėl apsidžiaugiau, kad iš karto galėjome susėsti prie didelio medinio stalo ir pradėti vakarienę. Kvynai turėjo nuosavus vyrėjus, todėl maistas buvo patiektas nedelsiant, tačiau mūsų mamos taip pat mėgo gaminti bei praleisti virtuvėje.  Nujaučiau kol rytoj vyrai žvejos prie ežero, o jos atakuos virtuvę. Na, o mudu su Leo užsiimsim savo reikalas, bent jau dažniausiai taip ir būdavo, tik niekada nebudavau viena. Krisas dažniausiai vykdavo kartu, o su juo pasiimdavau ir vieną iš draugių. Dabar net brolis mane pametė ir aš jaučiausi lyg tuoj pratrūkčiau.

- Karolina, girdėjau, jog išsiskyrei su vaikinu, mieloji labai dėl to užjaučiu. – Helena pasiuntė oro bučinį ir aš išspaudusi šypseną bandžiau valgyti savo kepsnį. – Nora, juk sakiau, kad tas vaikinas tikra bėda.

- Žinau, - tarstelėjo mama ir piktai dėbtelėjo į mane. – Bet ji greitai mokosi, ar ne, Karolina?

- Žinoma, - numykiau ir įsikandau į liežuvį.

Leo tylėjo, o apie ką kalbėjosi mūsų tėvai nė negirdėjau. Dažniausiai tai būdavo apie verslą, automobilius arba ką nors nuobodaus. Retai klausydavausi todėl dabar sutelkiau dėmesį į mamas kurios nenustodamos tauškėjo, kur turėtume kartu studijuoti, bet jau ir taip buvo aišku. Internato teritorijoje statomas naujas prestižinis universitetas skirtas tik turtingiems, bei labai gabiems mokiniams. Aš į jį pateksiu tik todėl, kad tėtis yra internato direktorius.