Viena iš svarbiausių klano taisyklių - visuomet paklusti alfai. Nesvarbu, tu to nori ar ne. Niekada neprieštarauti, niekada neklausinėti kas ir kaip. Tiesiog besąlygiškai jam paklusti. Ne išimtis buvo ir mano šeima.

Jis susiraukęs pradėjo artėti, kol aš tuo metu neapdairiai žengiau kelis žingsnius atgal. Greitai priėjęs šiurkščiai čiupo už rankos ir prirėmė prie sienos žvelgdamas į mane tokiu šaltu žvilgniu lyg norėtų iš manęs ištraukti sielą - Ką girdėjai?,- spausdamas žandikaulį piktai paklausė - Ni.. nieko..,- sumikčiojau, baimei apėmus visą kūną - Klausiu dar kartą, ką girdėjai?,- sušuko pilnu įsiučio balsu. Krūptelėjau dėl jo staiga pakilusio balso tono - Girdėjau kaip minėjo kažką apie narkotikus, prisiekiu, daugiau nieko negirdėjau,- bailiai tariau. Jis suurzgė tačiau paleido mano žandikaulį. Nužvelgęs perliejo šaltu žvilgniu ir linktelėjo galva savo vyrams į mane - Nuveskit ją į mašiną, nenoriu rizikuoti, dėl tokios mergšės,- iškošęs pro sukastus dantis tarė. Man nespėjus susigaudyti buvau pakelta nuo žemės ir pradedama nešti. Spardžiausi, klykiau ir draskiausi, tačiau mano pastangos buvo bevaisės. *** Laila - mergina ieškanti vietos po saule, sunkiai sudurianti galą su galu, pluša kiekvieną dieną naktiniame bare, jog galėtų išlaikyti save ir susimokėti už buto nuomą. Merginos tėvai dingo vos jai gimus, tad užaugusi sunkiomis sąlygomis ji kimba į gyvenimą pilną iššūkių ir netikėtumų Meisonas - slapta ir pavojinga asmenybė. Gyvenime jis yra pasimokęs ne vieną kartą, tad galvoja, jog žmonės yra nieko verti padarai. Šaltos, žalios akys, tamsūs plaukai, puikus sudėjimas ir tatuiruotės kiekvieną merginą vertė iš kojų tačiau jam tai nieko nereiškė, nes meile jis seniai nebetikėjo. Tačiau vieną dieną, kai Laila netikėtai atsiduria netinkamoje vietoje ir nelaiku jos gyvenimas pasikeičia negrįžtamai ir viso to kaltininkas - Meisonas.

Ar kada nors pagalvojai, kad kai miegi tave gali stebėti? Ar kada nors susimąstei, kad net sienos gali tavęs klausytis? Ar kada įsiklausei į kiekvieną traškesį? Jie duoda atsakymus. Ar įsiklausai į tylą? Ji nulemia tavo veiksmą... Kitų. Tricė nemėgsta banalumo. Jai nepatinka pasipūtusios mokyklos merginos, išpuikę ir ištvirkę vaikinai, kurie mėgsta kaip niekad lįsti prie jos. Jai įgrįsta tos pačios mokytojos ir jų dėstomi dalykai. Ji pavargo nuo rutinos. Visi linksmi ir dar labiau atsipalaidavę grįžta iš pavasario atostogų. Tricė susitinka su Chese ir Tija mokykloje. Belieka grįžti prie mokslų ir kitų nesąmonių. Visų laimė baigiasi, kai į Torontą sugrįžta seniai visų pamirštas karštas, labai išvaizdus vaikinas vardu Noelis. Niekas nesitikėjo jo pamatyti po tiek metų. Atrodo jo draugai apsidžiaugė, o merginos ėmė šmirinėti paskui jį. Jis kaip visados buvo su visais labai žavingas ir malonus, tačiau kai jo paklausia kur jis tiek laiko buvo - keičia pokalbio tema. Jo būdas nepasikeitė. Jis ir toliau su savo senais draugeliais kabino mokyklos paneles, klasiokes. Ištvirkęs ir labai gražus. Štai taip skambėjo jo vardas. Būtent tokiu apibūdinimu. Be viso šito jis garsėjo pavydu. Kas jo - tas jo. Tricei būtent tokie ir nepatiko, tačiau vis dėlto kažkas prie jo traukė. Netgi smaugė. Netrukus ir pats Noelis atkreipia dėmesį į Tricę ir nusprendžia, kad ko jam reikia, tą jis ir gaus. Viskas ne taip paprasta. Noelis slepia paslaptį. Negana to nuo pat pirmos dienos mokykloje Tricė gauna įspėjamuosius laiškus,žinutes,dovanas, kurios baugina ir grasina susidoroti. Kas siunčia ir kas nori pabaigti viską skaudžiai ir labai skaudžiai. Kaip keičiasi gyvenimas? Kaip keičiasi noras gyventi, kai žodis„Gyventi"gali betkada nutrūkti.Ar Tricės gyvenime gali egzistuoti šiek tiek daugiau nei tik draugai,mokslai... Tai nauja istorijos pradžia,kuri gali sužavėti ar net įbauginti.

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.

Kukli, vienatvę mėgstanti mergina, kurios gyvenimas bėga pastovia vaga. Ir jos vaikystės priešais, palikęs didžiulius ir nemalonius prisiminimus. Likimas nutaria jiems iškrėsti pokštą ir praėjusius penkeriems metams jų keliai vėl susitinka. Tačiau šį kartą jie abu bus priversti įveikti savo nesutarimus ir susidurti su jausmais, kurių nė vienas nenorėjo pripažinti.

ANTRASIS "PASILIK" SEZONAS. NESKAIČIUS JO, NEPRADĖKITE ŠIO. __________ Praėjo ketveri metai. Elizabet nepamiršo, ji gyveno toliau. Tačiau vos tik pabaigusi mokyklą ir radusi tinkamą progą, paliko skaudžius prisiminimus užnugaryje. Regis, viskas savose vietose. Nėra nė menkiausios galimybės jiems ir vėl susitikti milijoniniame mieste. Bet lemtis numačiusi ką kitą. Likimas juos išskyrė, likimas ir suves. Dar kartą.

Nauji metai mokykloje. Tie patys klasiokai ir mokytojai. Tik naujas vaikinas klasėje apvers Elizabet gyvenimą aukštyn kojom. Elizabet paprasta mergina, gyvenanti nuobodžiai. Nieko įpatingo. Jokių vakarėlių ir draugų. Mergina nemėgsta visų, tačiau kiti taip pat nepasireiškia noru bendrauti. Aleksas visiška priešingybė. Populiarus, gražuolis naujokas, pavergiantis merginų širdis. Jų nesieja niekas. Jie ir nenori, kad sietų. Bet Elizabet atsitiktinai sužino naujoko paslaptį. Ir pažada ją saugoti. _______________ BAIGTA Cover by @FrenchPers0n

„Visoje kunigaikštystėje buvo žudomi kūdikiai, gimę su raudonomis akimis. Tai vyko jau nuo taip seniai, kad niekas neprisiminė, nuo ko viskas prasidėjo. Vieni tvirtino, kad taip buvo amžinai ir visada bus, kiti - kad tai kažkokios galingos raganos prakeiksmas. Todėl tokius vaikus pradėta vadinti Užkeiktaisiais." Jei wattpad'as nedurniuoja, staiga pakilo į 1# in fantasy (18-06-30)

Tai romanas pagardintas žiupsneliu fantastikos. Fantastinė istorija persipynusi su šiomis dienomis, tačiau pernelyg nenušokanti į nelogiškus užkaborius... Bent jau taip tikiuosi :) Verčiau savo knygos veikėjus mylėti, nekęsti, džiaugtis ir kentėti... Ir verčiau juos tai pajusti kiekvienu savo kūno lopinėliu. Kūrinys yra iš 55 skyrių, ir nepaisant visko, visus juos dievinu. Istorija rašyta prieš gerus septynerius metus, todėl skiriasi nuo mano šiuo metu rašomų kūrinių. * * * „Nejudėdama nužvelgiau sustingusį veidą. Kaip niekad, aiškiai mačiau kiekvieną jo bruožą: pernelyg žėrinčias akis, išsišovusius skruostikaulius, pablyškusią odą, kaip vijoklis tankius plaukus, lyg koks karo dievas nužengęs iš aukštybių ieškantis sau aukų...Jis visas buvo pernelyg nežemiškas... Ir tai varė mane iš proto. Mano širdis vėl pakeitė mušimo taktą, baikščiai suspurdėjo, lyg kolibris po šimto nelaisvės naktų paleistas į laisvę, kvėpavimas užstrigo kažkur gerklėje."

-Iš visų 7 milijardų Žemės gyventojų, tokių kaip tu yra tik apie 150. Mes jus vadinam Arzt'ais, kas reiškia gydytojus. Jūs esat išskirtiniai, nes jumyse yra specialus genas, kurio pagalba jūsų kraujas gali pagydyti visas pasaulio ligas. Todėl atsiradome mes, Kustos, sargai, kurie saugo jus nuo pavojų, nes jūs be galo vertingi ir reikalingi visam pasauliui. Tačiau yra ir tokių, kurie nori jus pasisavinti. Tie, kurie nužudo Arzt'ą ir išgeria visą jo kraują, tampa nemirtingais. Šiuos piktadarius, norinčius paversti jus vergais, išžudyti ir užkariauti pasaulį, vadinam Eroberungais. Mano svarbiausia gyvenimo misija - apsaugoti tave nuo jų. Šį medalioną, kuris kaba ant tavo kaklo, padovanojo tavo tėtis, kuris, beje, taip pat buvo Arzt'as. Tu privalai jį nešioti, nes jame slypinti magija neleidžia Eroberungams tavęs surasti. Už viršelį esu dėkinga @xEiTyx