Ir nebelieka oro plaučiuose, Tik tumulai senų melų. Pulsuoja suvežėjusios ląstelės, Krauju sušvinkusiu prieš tūkstančius dienų. Turbūt anksčiau net, nei mini save užgimus. Sergi liga kartėlio ir puvimo. Lyg kvepalų brangiausių aromatas, Sekioja iš paskos apgaubęs savo megztiniu, Vaikinas jau kadais specialiai tau išpranašautas - Senatvės kvapas, jis bučiuoja laiko išraižytus delnus giltinės tvaiku. Ir nenugalimų likimo vėjų apkramtytais pirštais, Svajonių pamestų skiautes renki, Sulaistytas beprasmių ašarų, Ir vėlei išdžiovintas metų saulėj, Nostalgijos supurtytomis rankom, Glėby, taip nieko kito nuoširdžiai nespaudusiam supi.

｡˚ ☆ 𝗣𝗢𝗘𝗭𝗜𝗝𝗔 ━━━ ❝ Ir nukrito tavo meilė į jos melo užjuodintą bedugnę. ❞

Trumpos istorijos, parašytos lyg laiškai...

Įvairios, keistos, filosofinės mintys, eilėraščiai.

Ruduo - tai metas, kai mintys šoka kartu su krintančiais lapais, o seniai paklydę jausmai, rodos, akimirksniu randa kelią atgal į namus. Sąmyšis galvoje neleidžia nurimti, už lango siaučiantis lietus tarsi dainuoja lopšinę. Pasaulis nusidažo niūraus dangaus spalvomis, o nerami siela tetrokšta būti išgirsta. "Rudens beprotybė" - daugybė neatsakytų klausimų, neištartų žodžių ir pamirštų svajonių, kasnakt neleidžiančių užmerkti akių. Tai eilėraščių rinkinys, kuriame prabyla seno šešiasdešimtmečio poeto siela įkalinta paauglio kūne. Knygoje aprašomi giliausi išgyvenimai, pasąmonės vaizdiniai, didžiausios baimės bei supantis pasaulis. Šis kūrinys skirtas kiekvienam paaugliui, nugrimzdusiam į sraunius beprotybės vandenis. Aukščiausia vieta poezijoje #3

Mano kūrybos eilėraščiai. Kam patinka poezija, kviečiu paskaityti ir įvertinti. Jie nėra ilgi, tiesą sakant trumpučiai. Eilėraščius kuriu apie 9-10 metų, tad šiokią tokią patirtį kaip ir turiu. ĮSPĖJIMAS: Niekam be mano leidimo neleidžiu savo eilėraščių publikuoti, naudoti ar pristatyti kaip jų kūrybos darbus. Cover by - mythenoma

Tai nebus kažkas tobulo. Tai bus papraščiausi atsakymai į filosofinius klausimus. Manau, kad paskaičius jums patiems iškils kokių nors klausimų ir tada galit man parašyti ir aš viską įkelsiu į ši albumą.

aš sirgau, nors visi man aiškino, kad prasimanau. bet jie buvo neteisūs. aš tikrai sirgau.

Viskas truko tik sekunde, bet liko mintyse visam.

"Švelnus lyg pienės pūkas, Aštrus lyg kareivio kalavijas. Tas jausmas, pasklidęs lyg rūkas. Neduos ramybės, tik vysis ir vysis..." Seniai parašiau apimta emocijų. Išreiškiau jaunatviškas, vėjo dar nesutalžytas mintis ir pateikiau auditorijai išklausyti... Skylių yra, bet šie žodžiai turi dalį senosios manęs, tai lyg mano istorija. Skaitykit, neskaitykit, tik pabandykit suprasti mane 🌙