Drąsa be sveiko proto - stati nuokalnė į bedugnę. Ir jie tokie buvo. Jie slėpė savo baimes po savo sukurtomis kaukėmis. Plukdomi vidinių išgyvenimų vis naudojosi ta beprotiška drąsa, kuri veikė it antibiotikai ligą. Drąsių niekas nežudė ir tai buvo visiška tiesa iki kol jų tikrieji veidai atsisuko į tai, ko jie ligi tol nematė. Malijus ir Kilijanas buvo geriausi draugai nuo pat vaikystės laikų. Jų šeimos bendravo. Jiedu kartu išėjo į pirmą klasę, gavo savo pirmąsias pusbritves. Jų bilietas į laimės traukinį buvo su nesibaigiančiu galiojimu. Deja, likimas užtaisė savo snaiperio ginklą tada, kai mažiausiai to tikėjosi. Dėl pernelyg didelės savimeilės, Malijus sugriauna ne tik savo, bet ir dar dviejų brangių žmonių gyvenimus. Kontrolinis likimo šovinys pataiko tiek į geriausią draugą, tiek į seserį. Už visas savo nuodėmes, kurių nebepajėgia ištaisyti, Malijus yra priverstas susipažinti su kai kuo stipresniu už visą žmoniją. Elita kartu su savo šeima atsikrausto į seną Ladono miestą.Tai mergina sau teigianti, kad niekas nemėgsta būti naujoku svetimoje vietoje, nors pačią ištiko toks likimas.Pernelyg arti savęs neprisileidžianti žmonių, Elitą pačią suranda tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekia jos dėmesio. Vieniems tai priežastys, kitiems, tai aukščiau kažko, ko manė, kad niekada nesuras. Ji niekada nemokėjo gražiai piešti, tačiau po ranka nešiojasi fotoaparatą. Ji nebuvo iš tų, kuri vaikščiojo susikibusi rankomis su vaikinu, ji niekada neturėjo geriausios draugės, nes visi bandymai nukeliaudavo kažkur į širdies gilumas. Ji buvo iš tų tylių, ramių žmonių, kurie žiūrėjo savęs ir savo šeimos. Deja kaldami savo likimą nesuvokiame, kad kartais būna arba labai prastas kalimas arba labai bukas plaktukas. O kartais ir abu. Sveiki atvykę, į Aukštutinį senąjį Ladoną, kur įėjimas nemokamas, o problemos pasitinka išskėstomis rankomis. (

Pragaras sukūrė pats save, kad tokiems kaip Deimantas Ternovas nereikėtų toli eiti. Tokiems kaip jis, jo šeima ir visi, kuriuos jie pažįsta. O pažįsta jie daug... Bloga ne nuo to, ką pats pridirbi, o ką pridirbo tavo penkios kartos atgal. Tada jau blogiau nesigauna... Tik atrodo. Čia laužom standartus ir nusistovėjusią tvarką su Fausta ir Deimantu, čia Darija pirmą kartą žengia prieš save ir supranta, kad žmogiški dalykai niekada nebuvo atokiai nuo jos. Ji tik jų neįsileido, manydama, kad negali. Čia Dorotas ieškantis sau idealo, kurio iš tiesų niekada nebuvo ir nebus, čia Mikis įklimpęs į Tartaro spąstus, ieškantis kaip išgyventi, nes niekas neateis ir neištrauks. Čia įsitaiso Grifas, kurį myli visas blogis. Čia ir daugelis kitų vis dar sprendžiančių savo problemas... Čia kiekvienas galvoja, kad yra stiprus, kol nesusiduria su reikiamomis akimis. Vieni eina iš proto, kiti ieško kaip jo nepamesti. Vieni pasiduoda, kiti kovoja. Vieni po visom pusėm, kiti nekenčiami, renkasi vieną vienintelę. Bet visi jie nori rasti vietą po saulę, visi jie nori būti mylimi ir suprasti. Ir senos kartos, ir naujos... Tai tik Pragaro karta. Tai tik dar viena kova po pragaro skliautais.

Mėnulio angelas - Treisė. Tai pagrindinė veikėja, kurios pasaulis vieną dieną apsiverčia aukštyn kojomis. Paprastai merginai vieną dieną reikia tapti tuo ko iš jos niekas nesitikėjo. Kaip per vieną dieną pasikeičia jos pasaulis praradus artimuosius ir visus draugus? Nuolatinis bėgimas ir netikėtai užklupusios bėdos. Nauji bendražygiai, draugai ir daug daugiau... *Ištrauka* "Jaučiau kaip mėnulio energija srūva mano rankomis ir teka į šmėklos kūną. Vis dar nežinau ar galiu juo pasitikėti, bet neturėjau kitos išeities - nuo to priklauso mano gyvybė. Jo suglebęs kūnas atgijo, žaizda užsitraukė, o kartu su tuo išryškėjo ir puikūs veido bruožai. Šmėkla tikrai nebuvo viena iš eilinių. Kad ir kaip jis man nepatiko, turėjau pripažinti, kad jis buvo tikrai išvaizdus"

TRIPLETAI pragaro apibūdinami kaip proceso padarai, niekada iš rankų nepaleidžiantys veiksmo. Pernelyg savimi pasitikėdami, jie atidarė savo pirmąją pogrindžio laboratoriją. Su skandalingu Amseto paleidimu, sėkmė pabėgo. Deimantą pagavo ir uždarė į kalėjimą čia žemėje. Brolis liepė bėgti likusiems dviems. Darija su Dorotu pabėgo į Tartarą pas tėvą. Tijanas Ternovas sėkmingai paliko sūnų kalėti ir suprasti, kas yra pasekmės. Deimantas susitvarkė su tuo, kas jo laukė už grotų. Pasirodo net ir žemėje tokiems yra griežtesnio rėžimo pogrindžio kalėjimas, vadinamas Liamnu. Nors Tripletai bandė jį traukti, bet pats Deimantas liepė palikti jį ramybėje. Jam čia gera vieta naujiems ryšiams kurti. Po dviejų metų Deimantas išeina į laisvę. Kodėl? Jo kalėjimo terminas ne iš tolo nebuvo numatytas toks mažas. Labiausiai jis pasiilgo laboratorijos ir... Faustos. Nepaisydamas juos siejančių giminystės ryšių, Deimantas apsėstas Faustos. Tik čia jis labai neapsidžiaugia sužinojęs, kur jo mylima pusseserė sėkmingai įstojusi. Pragaro karta yra naujas trileris apie uždraustus dalykus. (SĄSAJOS SU DRĄSIŲ NIEKAS NEŽUDO IR ŠNABŽDESIAI)

Po lemiamo mūšio su savo tėvu, Ravena dingsta be pėdsakų, o kartu su ja ir atsakymai į daugybę klausimų. Sudužęs magiškasis veidrodis, saugojęs jos galias, kelia baimę ir nežinomybę: ar ji tikrai žuvo, ar jos galios išsilaisvino ir tapo nebevaldomos? Arela žino tik viena - ji privalo surasti savo dukterį, nesvarbu, kiek tai kainuotų. Tačiau ši užduotis pareikalauja kur kas daugiau, nei ji manė. Praeities šešėliai persekioja Arelą kiekviename žingsnyje, skausmingas mylimojo išėjimas tik dar labiau sustiprina vienatvę ir nepasitikėjimą savimi, o prieš akis stovi vyras, pavertęs jos gyvenimą pragaru. Bet laiko dvejonėms nėra. Kad išgelbėtų Raveną ir apsaugotų Azryatą, Arela turi įvaldyti savo galias - dievų palikimą, kuris ilgus metus tūnojo užrakintas jos sieloje. Vis dėlto net tvirčiausi sprendimai gali sugriūti akimirksniu. Netikėta pranašystė apverčia Arelos planus aukštyn kojomis, atverdama naują, dar pavojingesnį kelią. Ar jai pavyks įveikti praeities šešėlius ir atsilaikyti prieš neišvengiamą lemtį? Ar pakaks jėgų pasipriešinti ir kovoti už tai, kas brangiausia? Pirmoji serijos „Dvisielė" dalis

Evelyn - paskutinė Aurorų giminės atstovė, nešanti senovinės magijos pulsą savo kraujyje - magijos, kuri slepia tiek išsigelbėjimą, tiek pražūtį. Jos siela įkalinta šešėlių, o praeities vaiduokliai tyko kiekviename žingsnyje ir vilioja į tamsos gilumas. Ne savo noru ji patenka į neaiškaus Auroro gniaužtus - vyro, kurio akys alsuoja paslaptimis ir nerimą keliančia jėga. Jo ketinimai migloti kaip rūkas, o jo rankose slypi galia, galinti ją sunaikinti vienu mostu. Tačiau jis - vienintelė viltis išsilaisvinti iš likimo pinklių, kurie ją užgniaužia ir tempia žemyn. Tarp jų užsimezga pavojingas ryšys - kur pasitikėjimas ir išdavystė, meilė ir neapykanta, gelbėjimas ir pražūtis tampa neatsiejami. Jų susidūrimas - tai ne tik mūšis dėl išlikimo, bet ir sielų dvikova, kurioje chaosas ir tamsa susilieja, kur kiekvienas prisilietimas degina, o kiekviena širdies užuomina skleidžia neapibrėžtumo bei aistros ugnį. Tamsos ir chaoso susidūrime - kas išliks? Ar jų pavojinga draugystė bus išgelbėjimas, ar paskutinė pražūties stotelė?

Niko Toskano būdamas negailestingas mafijos imperijos įpėdinis buvo įpratęs gauti tai, ko nori, o tai ko norėjo buvo.. ji. Tik yra viena problema: Mijos tėvas yra Niko didžiausias priešas. Kai Niko pateiks pasiūlymą, kurio Mija negalės atsisakyti ar ji pasiduos uždraustai aistrai? O gal mes kauliukus gyvybės ir mirties žaidime? ➡️Istorija versta pagal Sarah Castille romaną. ‼️ +18 Smagaus skaitymo 🙃 ➡️ Atsiprašau už klaidas. 🤷🏻‍♀️

RAŠOMA | ✍ I knyga ; Jo kūną puošė juodos tatuiruotės. Jo siela buvo virtusi pelenais. Bet net ir aš negalėjau jos atgaivinti, nes jo tamsioji pusė ryjo visus aplinkinius žmones - tarp jų ir mane.

Septyniolikmetė Ivė Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vanesa. Tačiau vieną dieną Ivė mokykloje išvydo negyvo vaikino sielą. Šelmiška jo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė merginos širdį. Kad ir kaip, ji stengėsi nuo jo atsiriboti, jis vis pasirodydavo, sukeldamas, jai nepaaiškinamus jausmus.