- Mano širdis - vandenynas. Tik vietoje vandens į mano sielos krantus daužosi beribio skausmo bangos. - Aš noriu, tikrai noriu būti normali ir kovoti už savo gyvenimą, bet negaliu. Nebemoku. Nebeturiu, kas išmokytų atstatyti sudegintus tiltus. - Žinai, dėl tavęs aš galiu mirti, bet tik su sąlyga, kad pirmiau pamatysiu tavo kančią. Noriu paragauti nekenčiamo žmogaus kraujo, ar leisi? - Visada esu tas, kurio aplinkiniai neprisimena. Kartais pagalvoju, gal ir nereikia, kad jie mane prisimintų, gal man pakaks gražaus antkapio? Taip, tikrai, pakaks. - Mano siela norėjo sparnų, tačiau kūnas neleido jų užsiauginti. Todėl gavau pasiūlymą tapti angelu. Manau, sutinku dėl galimybės paskraidyti bent kartą. "Jau net psichopatai nebegali būti tokie žiaurūs, kokie žiaurūs yra mūsų gyvenimai."

Ilgus gyvenimo metus praleidęs slegiančioje vienatvėje Vladimiras Pavlovyčius netikėtai ir mįslingomis aplinkybėmis susitinka su mergina, kuri atitinka taip ilgai ieškotos moters idealą. Vos užgimus stipriam judviejų ryšiui ir meilei mylimoji Adnistina žūsta, o išgyvendamas skaudžią netektį Vladimiras išprotėja. Tačiau iki tol taip vyro dievinamos merginos niekas akyse neregėjo, netikėtai susirgusio vyro namų šeimininkė Svetlana aiškiai žinojo - Vladimiras įsivaizdavo Adnistiną, ji niekada neegzistavo realiame pasaulyje. Negi tikrai vienatvės kančiose paskendęs vyras galėjo susikurti savo vaizduotėje idealią moterį ir įtikėti šios tikrumu? O gal už to slepiasi daug painesni dalykai? Didelis ir nuoširdus AČIŪ @Kittemaya už tai, kad be galo gražiai aprengė mano kūrinį!! :*

Po motinos mirties mergina turi apsigyventi su niekada nematyta teta ir jos vyrų, bet tai nėra blogiausias dalykas kuris atsitinka jai persikrausčius. Ji pradeda regėti nesuprantamus dalykus ir tai trukdo jai panirti į naują gyvenimą.

Pakvaišęs mokslininkas sukūrė du padarus, kurie pakeitė nusistovėjusias gamtos ir dvasinio pasaulio normas visam laikui, o jų kraujomaiša tapo draudžiama. Šokiruojančią naujieną sužinojusi pagrindinė veikėja Denisė bręsta, netikėtos pažintys slypi visai čia pat ir ji net nenutuokia, kokie iššūkiai jos laukia. Sena istorija, bet atnaujinta dabartinėmis akimis! Sutvarkytas žargonas, logikos ir gramatinės klaidos, tačiau istorija išliko ta pati. Su Jūsų pagalba komentaruose laikui bėgant kūrinį atnaujinsiu dar labiau!

Istorija laimėjusi keturiose TOFA2018 nominacijų kategorijose: TOP dviejų kelių susidūrimo istorija; TOP už gyvenimą ir mirtį; įdomiausias blogietis; geriausias antraplanis veikėjas Tai fantastinis romanas apie XIII amžiaus Lietuvą. Pagrindiniai knygos veikėjai - krivis Preigilas ir jo šeima, kurių gyvenimas pasikeičia tada, kai jų gyvenamame mieste ima lankytis dvasios grobiančios žmones. Ar krivio šeimai ir jos naujajai paslaptingajai draugei pavyks išsiaiškinti kas dėl to kaltas ir tai sustabdyti? Romanas jau yra išleistas elektroniniu pavidalu - https://naujasvardas.lt/knygos/greta-musteikiene-alsuojanti-tamsa/ Viršelio dailininkas - Laurynas Dvareckas, tos versijos redaktorė - Miglė Sukarevičiūtė, bet labai gali būti, kad dar prieš keldama čia dar kartą sau leisiu tekstą pakoreguoti, todėl dėl galimų klaidų prašau kaltinti tik mane :).

Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos vietą mokykloje. Kira pasiryžusi nubausti visus kurie nuskriaudė jos dvynę seserį ir privertė prie savižudybės. už nuostabų viršelį dėkoju @tikiumeile

*Dalių apimtis yra labai didelė, tad užsukit paskaityti* 1945.Metai kai viskas prasidėjo. Metai - kai žlugo mūsų laimingas gyvenimas. Metai - kai likau viena. Mes išgyvenome karą, galvojome, kad visas šis košmaras pasibaigė, bet klydau. Niekas nesitikėjo karo, todėl negailestingai žuvo. Mano šeimą ir netgi mano brolį Joną ištrėmė į pačią šalčiausią pasaulio vietą. Į Sibirą. Nežinau, kas bus toliau, bet aš kovosiu. Kovosiu dėl savęs ir savo tėvynės. Mano galvoje skamba tik vienas žodis. Kerštas. Lietuva brangi, kol aš gyva viltis žibės, kol mano širdis plaka, kovosiu dėl laisvės. Iki paskutinio savo oro gurkšnio. 1945, Rugpjūčio 09 diena. Marija Tamuliavičiūtė Istorija paremta pasibaigusio antrojo pasaulinio karo metais. Čia susimaišo karas ir meilė. Du skirtingi žmonės, su skirtingais ketinimais ir veiksmais. Likimas apvers viską aukštyn kojom ir suves juos kartu, tik ar netikėti įvykiai nesunaikins jų? Rašytojos komentaras: Šiuo kūriniu stengsiuosi sudominti jaunimą apie mūsų, Lietuvos istoriją. Apie partizaninius laikus ir sunkų gyvenimą Sovietinėje santvarkoje. Žinoma, kai kurie faktai yra išgalvoti, taip įkvepiantys daugiau fantazijos ir įdomumo. Best ranking #1 - Historicalfiction