Jie žinojo. Šiurpuliukai nukrėtė mano kūną nuo pat galvos iki kojų. Jie visąlaik žinojo. Vis bandžiau giliai įkvėpti oro, bet atrodė, kad plaučiai siubliuško ir niekada nebeužsipildys. Jie tylėjo. Girdėjau aukšto dažnio cypimą ausyse, kuris varė iš proto. Jie nesakė. Akyse vaizdas darėsi neryškus, apčiuopomis bandžiau susirasti kažką, už ko galėčiau prisilaikyti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jie slėpė tiesą. Jaučiau, kaip širdis krūtinėj daužosi lyg bandytų išsiveržti iš kūno. -Marlau,- lyg tolumoj išgirdau savo vardą. Pakėlusi akis stebėjau kiekvieną iš jų. Stebėjau jų veidų išraiškas, stebėjau jų akis ir kūno kalbą. Jis žengė arčiau manęs tiesdamas ranką. -Ne,- sugebėjau išveblenti papurtydama galvą. Šleikštulys kilo aukštyn gerkle ir aš norėjau išsineždinti iš tos prakeiktos vietos. Norėjau dingti. Veiksmo, netikėtų posukių, aistros, neapykantos ir dar begalės jausmų kupina istorija. Kviečius skaityti:)

Antroji istorijos dalis. 1 knyga - "Neprabudęs Kraujas" 2 knyga - "Prabudęs Kraujas" 3 knyga - "Valdantysis Kraujas" ______________ Išgyvenusi nepaprastai sunkias lenktynes Kaja ir vėl priversta leistis į kelią, o nubudusi galia nepalengvina gyvenimo, o tik dar labiau viską apsunkina. Jos siela skyla į kelias dalis, vieni norai prieštarauja kitiem ir mergina nebesuvokia, kas ji iš tiesų yra. Ieškodama kelio į Urgatą ji bando atrasti ir save, negana to, ji puikiai jaučia, kad galia baigia ją pasiglemžti. Padėtį dar labiau apsunkina nejučia užgimę švelnūs jausmai Rėjui, kuris tarsi ištikimas karžigys, padeda įveikti visas kliūtis. Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Kaja negali nusigręžti nuo savo gimtosios karalystės Svazilando ir pasislėpti saugiame prieglobstyje. Teisybės ištroškusi siela neleidžia jai pamiršti Eštonų šeimos ir jų nuodėmių padarytų prieš jos šeimą ir visus karalystės žmones... Tačiau ar jai pavyks pasiekti teisingumą nepasmerkiant savęs juodai istorijai, kuri kartojasi šimtmetis po šimtmečio?

„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Treji metai nuo beprotybės , kuri mane persekioja kiekvieną dieną. Buvau 19 metų , kai tėvai vežė mane į oro uostą... Kaip ir tikitės viskas baigėsi tragiškai. Mes patekome į avariją. Mūsų mašina buvo nustumta nuo kelio. Kai pabudau tėvų kūnų nebuvo. Niekas jų ir nerado. Gyvūnų pėdsakų. Policija neskelbė paieškos. Brolis manęs išsižadėjo. Tad nebesu jo sesuo. Vadinkite mane Hope.

Ši istorija apie draugystę, kuri kartais skaudina, kartais džiugina. Mergina su savo geriausia drauge susiranda pačius geriausius draugus, kai kurie iš jų tampa dar artimesni. Tarp jų atsiranda daug kliūčių, juk tie geriausi draugai ne šeip žmonės, o Pop žvaigždės, kuria žino tikriausiai visi... Juk žinot One Direction? Tiesa? Merginos, vaikinai, merginos.... Ahhh. Taip ši istorija paini. Paini jiems, bet ne mums. Kartais jų Gyvenime nutinka tai ko nesitikėjo. Tačiau tai juk gyvenimas.... nieko nepakeisi. Taip yra!

Po mamos mirties Mėja pradeda vartoti. Netikėtai sugrįžęs Zack nusprendžia padėti merginai išbristi iš narkotikų gniaužtų.