"Antram aukšte ieškojau tualeto, kol tuo tarpu jis buvo apačioje. Klaidžiojau koridoriumi, kol man už akių užkliuvo vieno kambario nedaug pravertos durys. Lėtai priėjau prie jų. Nedrąsiai peržengiau durų slenkstį. Lova buvo tvarkingai paklota, bet spintos durys buvo praviros, o iš jos ant grindų gulėjo iškritę rūbai. Nusijuokiau, nes ir aš labai nemėgstu tvarkytis, tačiau greitai šypsena dingo nuo mano veido, kai virš jo stalo pamačiau prikabinta daugybe mano nuotraukų. Taip lyg visą laiką jis būtų mane stebėjęs. Priėjau arčiau, nuotraukos kaip vaikščiojau parduotuvėj, kaip juokiausi su drauge mokyklos kieme, kaip sedėjau pamokoje, netgi kai vakare sedėjau savo kambary prie stalo ir skaičiau knygą kompiuteryje. Mano širdis pradėjo plakti beprotišku greičiu. - Kad tu žinotum kaip ilgai tavęs ieškojau..." Nekopijuoti! ~CatherineJurk~ ^^

Jų abiejų širdys degė iš keršto ir meilės.

Kai mažiausiai to tikiesi, gali sutikti žmogų, kurį be galo mylėsi iki gyvenimo galo, bet tuo pačiu nežinai, kas per tą laikotarpį gali nutikti. Svarbiausia - niekada nenustoti tikėti. Eva yra paprasta septyniolikmetė, gyvenanti su mama ir broliu, dažniausiai laiką leidžianti su savo geriausia drauge Paula, kuri yra įsimylėjusi keturiais metais už save vyresnį vaikiną. Evos gyvenime atsiranda vaikinas, vos jos nepartrenkęs, kai ji ėjo per gatvę, nieko nenutuokdama. Čia ir prasideda meilės istorija, kuri baigiasi tragiška avarija. Merginai telieka spėlioti ir bandyti išsiaiškinti - kur dingo jos gyvenimo meilė? Ir ar tai buvo jos pirmas ir paskutinis vaikinas, sukėlęs jausmų sūkurį jos širdyje?

Vaikino blogio pilnos akys žvilgsniu persmelkė gležną merginos kūną, tysantį tarp baltų patalų. Jo šiurkščios, švelnumą jau seniai praradusios rankos palietė kiekvieną šios moters odos lopinėlį; vyro judesiai buvo tokie atsargūs, tokie švelnūs - rodėsi, jis jautė rafinuotumą, sklindantį iš jos balkšvos odos. Jai netyčia išleidus baimės kupiną aimaną, ta pati šlykšti ranka, kažkada taip meiliai glosčiusi jos garbanas, dabar susidūrė su jos pabalusiu skruostu. - Matai, Helena, ką privertei mane padaryti. Tavo Paris turėjo nuskriausti tave, - jo bjaurias lūpas paliko dar bjauresni žodžiai. Mergina negalėjo patikėti, jog jos mylimas vyras, tas, kuris šitaip beprotiškai ją mylėjo, tas, kuris galėjo dėl jos padaryti viską, dabar buvo išprotėjęs psichopatas, kvailys, pakvaišęs dėl nesąmoningos Graikų legendos. Mergina jau žiojosi atsakymui, tačiau vaikinas vėl ją sustabdė. - Šš, mieloji. Tu nenusipelnei kalbėti. # PIRMASIS MANO DARBAS, PILNAS BANALUMO IR KITOKIŲ NESĄMONINGŲ PIRMO BLYNO KLAIDŲ. © THECLA BALTRUSHA

Įstrigusi tarp dviejų vyrų, dviejų šeimų gyvenimų. Apgauta mylimo vyro ji išteka už nemylimo, tik tam, kad ji įskaudintų buvusį. O gal jis nekaltas? Gal tai tik atsitiktinumas? Juk Veronika nežinojo, kad tėvas ją pardavė... Istorija apie meilę, pavydą, kerštą ir tiesą, kuri pakeis visų likimus.

Jis liūdnai pagarsėjęs paskalų skilties žurnalistas. Dėl bėdų spaudžiančių jo pečius Sebastijonas Raudas isidarbina visiškai kitokio pobudžio leidinyje. Pirmas darbas bendras straipsnis su paslaptingiausių jam žinoma moterimi. Jie išvažiuoja i romantiškaja Italija. Užgimsta jausmai, bet gyvenime nėra nieko lengvo ir be priežasties. Istorijoje yra aistringu ir intymiu scenų. Labai laukiu jūsų komentarų.

Mergina, vardu Gytė, kuri yra iš Lietuvos, su draugais sugalvoja išvykti atostogų į vieną iš gražiausių kampelių Europoje, į Romą... Ten ji visai atsitiktinai sutinka vaikiną ir šis, visai atsitiktinis susitikimas, galima sakyti kardinaliai pakeitė jos gyvenimą... Kas bus toliau, sužinosite tik skaitydami istoriją „Palikus namus..." MALONAUS SKAITYMO :)