Maniau, kad mano senoji kūryba dingo su visam. Bet per Kalėdas radau sename tėvų kompe. Trumpi apsakymai. "Kad ir kur bebūtum, dangus visuomet tas pats"

•After all, how often do we get a second chance? •started 2019 04 09 •istorija lietuviškai

Kiekvieną ketvritadienį sutikdavau ją toje pačioje stotelėje, tuo pačiu laiku. Ji buvo tokia suknistai graži. Tačiau aš buvau per nelyg drovus ją užkalbinti... Todėl ji užkalbino mane.

Tai ne tavo kaltė, Lisa. #1 in Short Story (2016 - 04 - 04) © musicbird (LT versija - THECLA BALTRUSHA)

𝙸𝚝'𝚜 𝚗𝚘𝚝 𝚢𝚘𝚞𝚛 𝚏𝚊𝚞𝚕𝚝, 𝙻𝚒𝚜𝚊 - #1 in Imfine (2019.12.21)

Jis: Meilė? Aš nežinijau kas tai. Niekada nebuvau to patyręs. Tiesą sakant aš nežinojau nieko be kančios ir skausmo. Monstrai, kaip aš nejautė meilės. Tarp manęs ir šio vabzdžio niekada negalėjo nieko būti. Panorėjęs galėjau ją nušluoti nuo žemės paviršiau vieno piršto mostu. Ir vis tiek kažkas nesuprantamo mane traukė prie jos. Ji: Šie jausmai buvo pavojingi. Jie negalėjo man atnešti nieko gero, net jei jo ir nebijojau. Be to kaip monstras gali tave mylėti atgal? Kaip jis gali suprasti kas ištikro yra meilė? Negali. Puikiai tą žinojau. Todėl turėjau laikytis, kuo atokiau nuo jo ir jo pasaulio. Aš buvau pasiryžusi gyventi savo gyvenimą, tai buvo lemtis ar ne.

Viskas pasakyta pavadinime. Kol kas nieko nepridėsiu :)

sveikas, liūdesy, norėjau su tavim pasikalbėti. Pradėta: 2020.01.21