❝𝒱𝒾𝒸𝓉𝑜𝓇𝒾𝒶, 𝓉𝒽𝑒 𝓆𝓊𝑒𝑒𝓃 𝑜𝒻 𝓂𝓎 𝒽𝑒𝒶𝓇𝓉 𝒶𝓃𝒹 𝓂𝓎 𝑒𝓂𝓅𝒾𝓇𝑒.❞ ˜*°• 𝐈𝐍 𝐖𝐇𝐈𝐂𝐇 Victoria Russo grew up in a world full of money, crime and powerful families. Being a part of the Sacred Eight families, she knew what it meant to be on the top of the food chain, but she never knew what it could cost her. DARK MAFIA ROMANCE. 18+. READ IT AT YOUR OWN RISK. © All rights belong to me.

Atokiame kaimelyje gyvena Areta. Mergina, garsėjanti savo žolininkės sugebėjimais. Dar vaikystėje, jos ramų gyvenimą sudrumstė karaliaus pasiuntiniai, kurie užpuolė mažą gyvenvietę ir su savimi išsivedė jos motiną. Po šio įvykio, Areta pasižada sužinoti visą tiesą apie tą lietingą pavasario rytą. Vieną dieną, pasklidus kalboms apie įvairias ligas išgydyti sugebančią žolininkę, prie jos durų vėl prisistato karaliaus pavaldiniai. Šį kartą jie prašo pagalbos, kurios reikia netikėtai susirgusiam valdovui. Negalėdama patikėti savo sėkme, ji sutinka keliauti į Rubino pilį, kur tikisi pagaliau atrasti atsakymus į visus tiek metų kankinusius klausimus. Deja, jau pačią pirmą naktį Areta supranta, kad viskas ne taip paprasta. Tarp pilies sienų dedasi nepaaiškinami dalykai, kurie verčia dvejoti savo sveiku protu. Bemėginant įminti už kiekvieno kampo tykančias mįsles, paaiškėja, jog teks ne tik nepasiklysti painiame tamsių paslapčių labirinte, bet kartu išvengti mirties gniaužtų bei nuo jų apsaugoti mylimus žmones.

Mano istorijos kupinos magijos, strėlių bei kalavijų, kurie gali lengvai nugalėti blogį. Tačiau čia, realiame ir žiauriame pasaulyje, viskas ką turiu yra žodžiai. Ir laikui bėgant imu suprasti, jog išmokus juos tinkamai valdyti, šie gali tapti ne ką prastesniu ginklu. (pamąstymų ir nereikšmingų minčių kampelis.)

Keturi draugai. Keturi priešai. Vienas trokšta karūnos, antras nori ją sunaikinti. Trečias ketina išgelbėti pasaulį, ketvirtas planuoja jį praryti. Susikibę rankomis šie sėja chaosą ir ramybę, mirtį ir gyvybę. Deja, nemirtingumas turi savo kainą ir tik laikas parodys, kuris nelabasis yra pasiryžęs ją sumokėti.

- Mano širdis - vandenynas. Tik vietoje vandens į mano sielos krantus daužosi beribio skausmo bangos. - Aš noriu, tikrai noriu būti normali ir kovoti už savo gyvenimą, bet negaliu. Nebemoku. Nebeturiu, kas išmokytų atstatyti sudegintus tiltus. - Žinai, dėl tavęs aš galiu mirti, bet tik su sąlyga, kad pirmiau pamatysiu tavo kančią. Noriu paragauti nekenčiamo žmogaus kraujo, ar leisi? - Visada esu tas, kurio aplinkiniai neprisimena. Kartais pagalvoju, gal ir nereikia, kad jie mane prisimintų, gal man pakaks gražaus antkapio? Taip, tikrai, pakaks. - Mano siela norėjo sparnų, tačiau kūnas neleido jų užsiauginti. Todėl gavau pasiūlymą tapti angelu. Manau, sutinku dėl galimybės paskraidyti bent kartą. "Jau net psichopatai nebegali būti tokie žiaurūs, kokie žiaurūs yra mūsų gyvenimai."

- Kas tai? Kodėl šis daiktas švyti? - Tai žvėris, kuriam ištrūkus šiame pasaulyje nebeliktų gyvų. Išlaisvinkime jį...