Tai istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta ne žodžiais, o tyla. Ne pažintimi, o netyčia perskaitytu laišku. Ji - mergina, kuri rašo ne todėl, kad ieško atsakymų, bet todėl, kad kitaip nepajėgia jų ištarti. Jis - vaikinas, kuris visada vengė artumo, bet kažkodėl negali likti abejingas jos žodžiams. Jų ryšys gimsta ten, kur dažniausiai baigiasi - tarp nutylėtų minčių, tarp vidinio triukšmo ir išorinio tylėjimo. Kiekvienas sakinys - tarsi žingsnis link kito žmogaus, nors jų atstumas dar neįvardintas. Jie abu slepia savo randus - skirtingus, bet keistai artimus. Ji bijo būti sutikta tokia, kokia iš tiesų yra. Jis - bijo, kad kažkas jį pažins anksčiau nei jis pats suspės pabėgti. Tai nėra meilės istorija tradicine prasme. Tai pasakojimas apie ryšį, kuris gimsta ne iš pažadų, o iš vidinio ilgesio. Apie tai, kaip svetimas laiškas gali tapti garsu tavo pačio galvoje. Apie tai, kaip nežinomas žmogus kartais tampa tuo, kuris išdrįsta likti, kai kiti pasitraukia. „Laiškai į nežinią" - tai kelionė per širdies labirintus, kur kiekvienas žodis gali tapti slenksčiu į artumą arba dar vienu užraktu. Tai istorija apie tylą, kuri kalba garsiau už šauksmą. Apie ryšį, kuris, gimęs netikėtai, ima keisti viską. Ar jie išdrįs žengti į nežinią, kurioje slypi ne tik baimė, bet ir galimybė? Ar žodžiai gali sugrąžinti tai, ką kažkada praradome - ryšį su savimi, su kitu, su gyvenimu? Ši istorija paremta tikrais įvykiais.

Prabėgus mėnesiui nuo senelės mirties Zoja įkalba savo drauge Norą pakeisti aplinką. Joms atvykus į nepažįstamą šalį Zoja nuperka bilietus į Noros mėgstamiausio dainininko koncertą ir įkalba ją ten dalyvauti. Sapne Zoldaras ir Nora atkreipia vienas į kitą. Bet ji ir nori, ir nenori turėti jokių reikalų su vienu iš garsiausių Lunarijos dainininkų. Nors Nora bando išvengti bet kokios akistatos su Zoldaru, bet likimas vis vien nuolatos vis suveda juos. Ačiū už viršelį @books__and__coffee

„Tyras blogis ne apie priežastį. Tai apie buvimą be jos" Šnabždesiai subyrėjo. Dėl to, kad nebuvai tuo, kas esi, o tik tuo, kuo norėjai būti. Pasaulis čia kiekvienam savaip sunkus. Vieni atranda save per priežastis. Kiti jų laikosi. Treti - nesivaiko visai. Jie tiesiog yra. Tai pasakojimas apie veikėjus, praėjusius ledą po kojomis, bet vis dar įsikibusius savęs. Apie destrukciją - savęs ir kitų. Apie tai, ką reiškia būti tokiu kaip Grifas, nuolat rimbu plakantis blogio jėgas. Apie iškrypusį Deimanto mąstymą. Apie tai, kad idealas ne visada idealus, ir kad gėris gali virsti blogiu - ir jam tai patinka. Apie trikdančią meilę. Apie klaidas, apie skausmą - nes tik jis jiems ir liko. Apie tikimybę nesitikėti to, kas liko po visko. Tyras blogis. Destrukcija tai „Juodamtinų serijos; „Drąsių Niekas Nežudo"; „Šnabždesių" pasaulio ir „Pragaro kartos" tęsinys. („Demono kūnas" ir „Našlaitis susiję")

Eneida Kalivier širdis niekuomet neplakė. Ji valgo, geria ir miega, jaučia skausmą ir džiaugsmą, gyvena gyvenimą taip, kaip jai norisi. Tačiau tiesa ta, kad mergina gimė vampyre šeimoje, kur gyvybė nieko nereiškė ir jų širdys tūnojo krūtinėse šaltos bei nejudrios. Žmonės vadino vampyrus pabaisomis, bandė juos išnaikinti tarsi įkyrius parazitus. Ir labiau nei kas nors kitas, Eneidos mirties troško jaunystės mylimasis, Lorklanas. Po daugelio metų, vyro širdis plakė tik keršto troškimu, bet ne visuomet gali pasikliauti savo širdimi. Kartais tenka pasikliauti protu, ypač kai mirtingųjų pasaulį sudrebina žinia: vampyrai tikri ir jie nebenori slėptis šešėliuose. Staiga Eneida ir Loklanas turi sujungti jėgas, kad ne tik išgyventu patys, bet padėtu ir kitiems. Ilgos naktys dirbant petys į petį ima priminti senus laikus, jausmus, kuriuos kadaise dalinosi. Tačiau sena meilė negali tiesiog įsižiebti, kai širdyje vis dar dega keršto troškimas, o meilės, kuria bandai pasiekti, galimai priklauso kažkam kitam.

Odrė Raison niekada neplanavo vykti į Harburgo akademiją, skirtą antgamtiniams padarams. Turėdama vos dvidešimt penkis procentus fėjūnų kraujo, ji buvo daugiau žmogus nei fėjūnė - per silpna senosioms galioms, per kitokia paprastam pasauliui. Ji buvo niekas. Ramus jos gyvenimas subyrėjo tą akimirką, kai drakonų karalius paskelbė apie tiesioginę likimo sujungimo ceremoniją su pavasario fėjūnų princese Eraja. Tai turėjo būti didžiausias metų įvykis - politinė sąjunga, galinti užbaigti šimtmečius trukusias įtampas tarp rūšių. Visi žiūrėjo transliaciją. Išskyrus Odrę. Jos širdis dar kraujavo po trejus metus trukusios draugystės griūties. Meilė, kuri turėjo būti amžina, subyrėjo tyliai ir skaudžiai. Todėl karalių sužadėtuvės jai nerūpėjo. Tačiau likimas turėjo kitų planų. Ceremonijos metu oras sudrebėjo. Magija tapo nevaldoma. Šventasis ratas, skirtas princesei Erajai, sužibo akinančia šviesa - ir vietoj jos priešais drakonų karalių atsirado... Odrė. Ji nespėjo net įkvėpti. Per akimirką ji buvo perkelta tūkstančius kilometrų į šventąją vietą - erdvę, kurioje likimas pats pasirenka poras. Senovinis ženklas sužibo po jos kojomis, ir ant jų kūnų sujungdamas jos ir karaliaus gyvybės gijas. Ne princesei. Ne išrinktajai. O jai. Dabar Odrė priversta vykti į Harburgo akademiją - vietą, kur mokomi stipriausi antgamtiniai padarai - ir rasti būdą nutraukti ryšį, kuris gali pražudyti ne tik ją, bet ir patį drakonų karalių. Nes likimo saitai nėra dovana. Kartais jie yra prakeiksmas. Tačiau atsiranda dar viena problema. Kaip laikytis atokiau nuo žavaus, pavojingo karaliaus, kurio žvilgsnis degina stipriau nei ugnis... ir kuris, pasirodo, yra kur kas labiau susijęs su jos praeitimi, nei ji galėjo kada nors įsivaizduoti? Galbūt ši istorija - ne apie žvaigždės kritimą. O kaip iš tiesų žvaigždės dega.

Džesika Kolens gavo savo laimingą pabaigą. Dabar atėjo mano laikas. Tik ne visiems lemta ją sulaukti. Dženiferės gyvenimas visada buvo pažymėtas krauju, praradimais ir tyliais pažadais, kurių niekas taip ir neištesėjo. Dvejus metus ji buvo laikoma mirusia. Dvejus metus pasaulis judėjo pirmyn be jos. Bet ji sugrįžo. Ir kartu su ja sugrįžo tai, kas turėjo likti palaidota. Dynas - tas, kurį ji išgelbėjo - dabar stovi jos kelyje. Ne kaip sąjungininkas, o kaip priminimas, kad klaidos turi kainą. Ir kartais ta kaina yra didesnė, nei galima sumokėti. Šešėliai ilgėja. Tamsa tirštėja. Paslaptys, kurios buvo paskandintos giliai praeityje, kyla į paviršių lyg pūvantys laivai, nešdami su savimi tiesą, kurios geriau nebūtų žinoti. Šį kartą tai ne apie išlikimą. Tai apie tai, kas liks, kai viskas sudegs. P.s istorija sukelta netaisyta.

Dvidešimtmetė Saulė Ridonytė, pagaliau sutaupo išsvajotąjai kelionei ir kartu su geriausiu draugu Viliumi, leidžiasi į Ispaniją. Iš pradžių nuotykius žadanti šalis, atrodo tarsi rojus iš kurio nesinori grįžti. Tačiau po vieno incidento Saulė praranda artimą draugą. Negana to ji patenka į mafijozo, valdančio prostitucijos tinklą, rankas. Šis merginą nuveža į draugo namus prašydamas trumpam paslėpti, kol galiausiai galės parduoti į rinką. Nors ir nenorėdamas Markas sutinka paskutinį kartą padėti draugui ir dangstyti jo nešvarius darbelius. Tačiau viskas susiklosto kitaip, nei jis planavo. Likimas ima krėsti pokštus. 🔞 Istorijoje yra lytinio akto scenų ir necenzūrinių žodžių.🔞

Jis: Meilė? Aš nežinijau kas tai. Niekada nebuvau to patyręs. Tiesą sakant aš nežinojau nieko be kančios ir skausmo. Monstrai, kaip aš nejautė meilės. Tarp manęs ir šio vabzdžio niekada negalėjo nieko būti. Panorėjęs galėjau ją nušluoti nuo žemės paviršiau vieno piršto mostu. Ir vis tiek kažkas nesuprantamo mane traukė prie jos. Ji: Šie jausmai buvo pavojingi. Jie negalėjo man atnešti nieko gero, net jei jo ir nebijojau. Be to kaip monstras gali tave mylėti atgal? Kaip jis gali suprasti kas ištikro yra meilė? Negali. Puikiai tą žinojau. Todėl turėjau laikytis, kuo atokiau nuo jo ir jo pasaulio. Aš buvau pasiryžusi gyventi savo gyvenimą, tai buvo lemtis ar ne.

Kviečiame jus į kūrybingų pokalbių ciklą „Jis, ji arba kitas aš" su Kris ir Leila! Čia jūsų laukia interviu su istorijų veikėjais, skaitytojais ir autoriais - visais, kurie gyvena, kuria ar tiesiog myli pasakojimus. Jei norite, kad jūsų veikėjas pasidalytų savo požiūriu, paslaptimis ar likimo vingiais - registruokite jį komentarų skiltyje. Parašykite istorijos pavadinimą ir veikėjus, kurie ketina atvykti į pokalbį. Taip pat kviečiame ir skaitytojus! 💬 Ateikite pasidalinti mintimis apie mėgstamiausias istorijas, veikėjus ir autorius, pasakoti, kas jus įkvepia ar priverčia gyventi kartu su knygų herojais.

Šis albumas skirtas mano istorijų veikėjų išvaizdai.