Hilė yra kitokia. Nebūtų keista, jei ji negyventų tarp vampyrų. Jos tėvai ją dar visai mažą atnešė į vampyrų akademiją. Nuo to laiko ji daugiau jų nebematė. Mergina tikrų tikriausia vampyrė, bet jaučia, kad kažkas ne taip. Be to, netikėtai ji tampa sergėtoja, ir ne bet ko, ogi gražaus, tačiau kieto charakterio Kleo. Kad ir kiek Hilė jo nepakenčia, pagal sergėtojų taisykles jai tenka jį saugoti. Tačiau tai tik smulkmeniška problema, su kuria Hilė privalės susidoroti, palyginus su kitais netikėtumais vampyrų akademijoje. Istoriją sudaro 3 dalys.

„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su kita, o amžius besitęsiantys konfliktai tuoj peraugs ir į tikrą kovą mūšio lauke. Aplinkinių akimis Derenas matomas, kaip išdidus ir žiaurus valdovas. Dar jaunam vaikinui ant pečių užkrautas visos karalystės valdymas pasirodo neįkandama užduotis. Jo žmogiškumas laikosi įsikabinęs į jį tvirčiau nei jis pats mano. Neatskleistos paslaptys skaudina vis labiau ir labiau, o idealios šeimos portretas nebeatrodo, toks jau tobulas. Legendomis apipinto baltosios ugnies elemento valdytoja Nestija nusprendžia, jog atėjo laikas surasti savo dingusią senelę ir išsiaiškinti, kas nuo jos buvo nuslėpta. Tačiau vos spėjus pradėti didįjį jos gyvenimo nuotykį mergina ir jos draugai susiduria su mirtinais pavojais, kurie įsuka juos į kilmingųjų purvinus žaidimus.

Atiduodu duoklę fantastikai, todėl tai yra fantastinis romanas. 1 Knyga "Neprabudęs Kraujas" 2 Knyga "Prabudęs Kraujas" * * * Jei būtų kitas laikas ir kita vieta, Nebūtų monstro mano viduje, Kuris nagus galanda paslapčia Ir augina baisų troškulį lengva... ________________________________________ Kajai Relark buvo pranašaujama didi ateitis. Gimusi vienoje iš stipriausias galias turinčioje albų šeimoje, tačiau anksti netekusi tėvų, mergina privalėjo tapti savo karalystės valdove. Deja, iki šešioliktojo gimtadienio joje nepragydo tėvų kraujas, ji nepaveldėjo jų galių ir tapo tik paprasta, niekuo neišsiskirianti mergina. Pagal Eridės žemėje egzistuojančias taisykles, valdovo sosto negali užimti žmogus, neturintis apdovanoto kraujo, todėl į valdžią ateina Eštonai - kita albų atšaka. Jausdama nuoskaudą, kad kraujas ją išdavė, Kaja yra priversta nusigrežti nuo karališkojo gyvenimo. Deja, vieną dieną, kai jau buvo susitaikiusi su savo likimu, merginos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Į dienos šviesą iškyla slaptos užuominos, kad visgi jos kūne gyvena galia. Netikėtai mergina tampa baisingų padarų, gyvenančių Eridės žemėje, taikiniu, o susirūpinęs karalius, bijodamas dėl savo sosto, ima regzti planus, kaip atsikratyti merginos ir priverčia Kają sudalyvauti lenktynėse, kurios skirtos tik galių turintiems žmonėms. ________________________________________ Draudžiama kopijuoti! Konkurso: „Istorija, verta... knygos!" laureatė. Konkursą rengė - Maironio Lietuvių Literatūros Muziejus.

Nuo to laiko, kai Aminata matė Devoną, Adrianą ir Julianą paskutinį kartą, praėjo daugiau nei pusę metų. Broliai kartu su stichiu pradingo kaip į vandenį. Aminatą sugrįžusią iš kelionės užpuolė vilkai ir ši patyrusi stiprų galvos sutrenkimą, pateko į komą. Prabudusi mergina buvo apipilta klausimais, tačiau išsigandusi tokių įvykių posūkio Aminata sumeluoja, jog apsaugotų visus - ji nieko neprisimena nuo to laiko, kai išėjus jiems iš De Vilų dvaro buvo užpulti. Galiausiai merginai tenka bandyti sugrįžti į senojo gyvenimo vėžes, pamiršti praeitį ir jame esančius žmones. Patirtos traumos, praleisti ištįsi mėnesiai pamokų, ilgesys ir vis dar užplūstantys prisiminimai - slegia Aminatą. Tačiau sulaukusi pagalbos iš žmogaus, kurio mažiausiai tikėjosi jos gauti, Aminata išsikapsto. Šįkart ji stipresnė ir yra pasiruošusi žengti į antrus metus akademijoje su tikslu išsiaiškinti, kurgi vis dėlto prapuolė jos kelionės draugai. Ji net nutuokia, jog šįkart atkapstys tai, ko nesitikėjo ir tam kelio atgal nebebus. Sužinos daugiau apie medžioklę, kurioje ji medžiojama. Pradėta rašyti 2020-12-27

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.