Harry Styles is going into his third year of university and he's going to talk to the boy with blue eyes and pretty ankles he's been crushing on for the last two years if it's the last thing he does. With the help of his friends, he's thrown into a few awkward situations along the way.

Louis, to his horror, attends an elitist university in which the name Zayn Malik means something, Niall Horan doesn't stop talking, there are pianos everywhere, and Harry Styles, only son of a drug-addled, clinically insane ex-rocker, has a perfect smile and empty eyes. WARNING: all rights go to velvetoscar on ao3 Cover made by: whatkooloser

Jie žinojo. Šiurpuliukai nukrėtė mano kūną nuo pat galvos iki kojų. Jie visąlaik žinojo. Vis bandžiau giliai įkvėpti oro, bet atrodė, kad plaučiai siubliuško ir niekada nebeužsipildys. Jie tylėjo. Girdėjau aukšto dažnio cypimą ausyse, kuris varė iš proto. Jie nesakė. Akyse vaizdas darėsi neryškus, apčiuopomis bandžiau susirasti kažką, už ko galėčiau prisilaikyti ir išlaikyti pusiausvyrą. Jie slėpė tiesą. Jaučiau, kaip širdis krūtinėj daužosi lyg bandytų išsiveržti iš kūno. -Marlau,- lyg tolumoj išgirdau savo vardą. Pakėlusi akis stebėjau kiekvieną iš jų. Stebėjau jų veidų išraiškas, stebėjau jų akis ir kūno kalbą. Jis žengė arčiau manęs tiesdamas ranką. -Ne,- sugebėjau išveblenti papurtydama galvą. Šleikštulys kilo aukštyn gerkle ir aš norėjau išsineždinti iš tos prakeiktos vietos. Norėjau dingti. Veiksmo, netikėtų posukių, aistros, neapykantos ir dar begalės jausmų kupina istorija. Kviečius skaityti:)