"Aš retkarčiais svarstau, kiek šimtų metrų mano siela paslydo žemyn į duobę, kuomet įvykdžiau tai, kas niekuomet nebebus atitaisyta. Ir kiek ji dar nugrimzdo į požemines srutas, kai pasakiau, jog žmogžudystė nėra blogai. <...> Tai lyg gamtinė atranka, kovos dėl išlikimo pasekmė, tik vienas jos esminis skirtumas yra tas, jog gamtoje gyvūnai žudo vieni kitus dėl to, nes privalo patenkinti savo alkio jausmą. Aš tai dariau tam, kad patenkinčiau savo keršto troškimą." Istorija apie tai, kur nuveda liguistas prisirišimas prie žmogaus. N-16 elementai.

Visuomenės smegenų plovimu apie grožio standartus ir tobulas moteris žiniasklaidose Olivia ilgai žavėjosi ir laikė tai tikru grožiu. Ji be galo tikėjosi, kad mesdama savo svorio nepraras savitumo, bet su kiekvienu nukritusiu svarstyklių skaičiumi ir jos nesirūpinimu savimi išlenda jos vidinė pabaisa. Olivia blaškosi tarp norėjimo tapti tobula ir buvimo savimi. "Tą naktį ji verkė, nes giliai viduje ji žinojo, kad nesvarbu kiek ji ilgai nevalgys ar kiek ji padarys pratimų, ji vis tiek nebus plona." neišverstas orginalas pas: @handwrittenjas

2015 metai, Anglija. Hana Forest - išlepusi tamsiaplaukė turtingų tėvelių dukra, surengia prabangų 22-trajį gimtadienį. Prieš gimtadienio vakarėlį, Hana iš savo tėčio gauną dovanų senovinį amuletą, kurį pirko brangioje sendaikčių parduotuvėje. Per gimtadienio vakarėlį, šiek tiek padauginusi, sugalvoja išbandytį brolio Semo padovanotą automobilį. Lėkdama dideliu greičiu, nepastebi priešais ją išdygstančio autobuso ir patenka į mirtiną avariją. Mergina pabunda neaiškioje svetimoje aplinkoje. Savo krūtinėje galėjo jausti nežmogišką skausmą. Apsidairiusi pamato daugiau patalpoje stovinčių lovų, kuriose guli rimtai sužeisti vyrai. Prie jos pribėga seselė, keistai apsirengusi, kaip iš senovinio filmo apie karą. Ji prancūziškai liepia jai gulėti, kai Hana prasižiojusi išgirsta ne į savo panašų balsą, paimdama savo plaukų sruogą ji pamato, kad jie ne tamsūs, šviesūs. Greitai pašokusi iš lovos su dideliu skausmu, suranda patalpą, kurioje kabėjo veidrodis. Veidrodžio atspindyje pamatė ne save, o visai svetimą merginą ant kurios kaklo kabėjo tas pats amuletas, kurį padovanojo tėtis per gimtadienį. Sanitarės suradę ją, nuveda atgal į lovą ir paaiškina prancūziškai, kad dabar yra 1944 metai ir vyksta karas su Vokietija, o ją rado sužeista prancūzų karininkai laukuose. Kaip seksis Hanai gyventi svetiname kūne? Kaip prisitaikys prie žiaurių antro pasaulinio karo sąlygų? Ar jai pavyks išsiaiškinti kokių būdu pakliuvo į praeitį? Ar tai susijęs tėčio dovanotas amuletas? Sužinosite netrukus!

Labai fragmentiškas ir daugumai istorijų nebūdingas pasakojimas apie du jaunus žmones.