Tai ne pasaka, kurioje gyvena princesės, įkalintos užburtuose bokštuose, ir princai, siekiantys jas išvaduoti. Esu tik aš. Ir raganos, kurias aš medžioju... Tylus, amžinai rūke skendintis Dūmoro miestelis, pagarsėjęs kaip gausiausia raganų buvimo vieta. Raganų deginimas, vaikų ir vyrų pagrobimai bei negyvos jaunos mergelės be širdžių - tai vietinių gyventojų nebestebina. Taip jaučiasi ir Emerė, mergina, kuri apsimeta vaikinu, kad galėtų medžioti raganas. Tačiau nors ir Emerei toks gyvenimo būdas visai ir netrukdo, dažnai jos galvoje aidi vienas klausimas. Ką tokio slepia jos praeitis?

dokumentacija to, kas dažniausiai būna nutylima. Stengsiuosi įgarsinti 100 dienų ir mano minčių po to, kai praradau artimą.

Mano nykštukiniai darbeliai ir emocijos.