Kristianas iš Šarlotė, brolis ir sesuo, vienas į kitą visiškai nepanašūs dvyniai, iš pažiūros turėjo tobulą gyvenimą. Mylinčius tėvus, nevaržomą gyvenimo ritmą ir šviesią bei daug žadančią ateitį. Bet jiems to neužteko. Kažko trūko. Kažko, kas priverstų širdis dainuoti ir nebejausti žemės po kojomis. Tikros meilės. Dvi, iš pažiūros skirtingos istorijos ir jas vienijantis bendras tikslas- būti laimingiems. Kristianas, kuriam keliami itin aukšti reikalavimai, visada buvo maištautojas. Nepaklūstantis stereotipams bei jam metamoms taisyklėms. Sužinojęs apie šeimoje nutikusią nelaimę, nusprendžia pagaliau keisti iš esmės savo gyvenimą. Tapti žmogumi, kuriuo tėvai galėtų didžiuotis. Ir tam ypač prisideda Irma- šviesiaplaukė iš mažos šalies, kuri priverčia vaikino širdį tankiau daužytis. Bet, griūvant verslui ir nebematant jokios išeities apnikus negandoms, staiga apsireiškia dėdė Markas. Su intriguojančiu pasiūlymu- pagloboti jauną merginą iš Lietuvos mainais į visų iškilusių bėdų sprendimą. Bet tai- lyg pardavimas velniui sielą. Nors Kristianas ir gerai suvokia, kur lenda, bet galiausiai leidžiasi įtraukiamas į avantiūrą rizikuodamas pamesti ne tik savo naują tikslą tapti geresniu žmogumi, bet ir protą bei širdį. Šarlotė- kitokia nei brolis. Visada gyveno vadovaudamasi savos moralės principais. Kovotoja už tiesą, nuskriaustųjų gynėja ir trokštanti padaryti pasaulį geresnį. Bet tik ne dabar. Tik vieną vakarą ji elgsis savanaudiškai. Suvilios ir atkeršins Gabrieliui- vaikinui, sugriovusiam bet kokį pasitikėjimą vyrais ir išvaikiusį pirmosios meilės apžavus. Leisis vieną vienintelę naktį būti kitokia nei įprastai, net pati nepajusdama kaip praras suvokimą, kas iš tikro teisinga. Viena istorija - du skirtingi likimai. Ir vienas bendras tikslas- dėl mylimo žmogaus būti...

Antroji istorijos dalis. 1 knyga - "Neprabudęs Kraujas" 2 knyga - "Prabudęs Kraujas" 3 knyga - "Valdantysis Kraujas" ______________ Išgyvenusi nepaprastai sunkias lenktynes Kaja ir vėl priversta leistis į kelią, o nubudusi galia nepalengvina gyvenimo, o tik dar labiau viską apsunkina. Jos siela skyla į kelias dalis, vieni norai prieštarauja kitiem ir mergina nebesuvokia, kas ji iš tiesų yra. Ieškodama kelio į Urgatą ji bando atrasti ir save, negana to, ji puikiai jaučia, kad galia baigia ją pasiglemžti. Padėtį dar labiau apsunkina nejučia užgimę švelnūs jausmai Rėjui, kuris tarsi ištikimas karžigys, padeda įveikti visas kliūtis. Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Kaja negali nusigręžti nuo savo gimtosios karalystės Svazilando ir pasislėpti saugiame prieglobstyje. Teisybės ištroškusi siela neleidžia jai pamiršti Eštonų šeimos ir jų nuodėmių padarytų prieš jos šeimą ir visus karalystės žmones... Tačiau ar jai pavyks pasiekti teisingumą nepasmerkiant savęs juodai istorijai, kuri kartojasi šimtmetis po šimtmečio?

Hilė yra kitokia. Nebūtų keista, jei ji negyventų tarp vampyrų. Jos tėvai ją dar visai mažą atnešė į vampyrų akademiją. Nuo to laiko ji daugiau jų nebematė. Mergina tikrų tikriausia vampyrė, bet jaučia, kad kažkas ne taip. Be to, netikėtai ji tampa sergėtoja, ir ne bet ko, ogi gražaus, tačiau kieto charakterio Kleo. Kad ir kiek Hilė jo nepakenčia, pagal sergėtojų taisykles jai tenka jį saugoti. Tačiau tai tik smulkmeniška problema, su kuria Hilė privalės susidoroti, palyginus su kitais netikėtumais vampyrų akademijoje. Istoriją sudaro 3 dalys.

*Ši istorija yra susijusi su "Sergėtoja". Veiksmas vyksta po trisdešimties metų, kitoje akademijoje, su kitais veikėjais. JEI NESKAITĖTE "SERGĖTOJOS" JUMS BUS SUNKU SUSIGAUDYTI* *Vampyrų pasaulis nebėra toks, kokiame gyveno Hilerija Von Vestorn. Raudonieji tebekariauja su grynakraujais, tačiau jie yra mažiausia grėsmė, kokia galėjo kilti vampyrams. Pasaulis susiskaldė, vampyrus kontroliuoja aukštesnės jėgos, kurias gaubia šešėliai ir tamsios paslaptys. Atėjo laikas, kai pasirodys nauja legenda, užkirsianti kelią karui ir kitiems pavojams.* Titanija - vampyrė užaugusi žmonių mieste, kelis kartus pakeitė globėjus, kurie nė nenutuokė, kas ji iš tiesų yra. Nors mergina žino apie savo prigimtį, jos tikroji šeima liko užmarštyje. Gavusi galimybę mokytis vampyrų akademijoje, Titanija galiausiai sužino, kad yra žmogaus ir grynakraujo vampyro vaikas, be to, atsiranda jos dėdė kilmingasis. Tačiau atskleista tiesa yra tik šydas, kuris slepia didžiules paslaptis. O ir pati Titanija savyje slepianti galingą elementą nėra vien tik vampyrė turinti žmogaus kraujo. Įsitvirtinusi tarp vampyrų ji atskleidžia savo tikrąsias jėgas.

Amelijos gyvenimas buvo sunkus, patirtos traumos skandino ją vienatvėje ir ašarose. Ji nebematė prasmės gyventi, bet pati bijojo viską nutraukti. Ji laukė, kol viskas pasibaigs savaime. Bet vienas neatsargus žingsnis ir jie ateina jos. Vos per vieną akimirką Amelijos gyvenimas yra visiškai ištrintas ir jai atsiranda galimybė viską pradėti nuo pradžių. Deja tai ne taip paprasta kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Sunkios, alinančios treniruotės, nekalta draugystė kuri paženklinta skausmu ir pirmosios meilės kibirkštys sujauks merginos galvą. Fizinis skausmas, nuspaustas gaidukas ir viduje auganti kaltė vis labiau bandys ją palaužti. Kito kelio nėra, ir ji tai žinojo dar žaidimui neprasidėjus. už nuostabų viršelį dėkoju @Kittemaya

Istorijos 'Empire' antrasis sezonas. *** Laukimas tapo lyg baisus sapnas iš kurio negalėjau pabust. Meilė ,kurią turėjau ir kuri turėjo gaubt mane šiluma tapo šalta ir neatpažįstama. Ji tapo nuodai ,kurie po truputį naikino viską ką turėjau. ***

Pakeista, naujai atgimusi istorija apie gyvenimo išbandymus, drąsą ir nenugalimą meilę. Melitai likimas nebuvo gailestingas: turėjusi sunkią vaikystę ir anksti tapusi našlaite, stengėsi būti tobula. Tobula įdukra, geras žmogus. Ta, kuria visi galėtų didžiuotis. Įrodyti visiems, kad ji gali pasiekti daugiau negu iš jos tikimąsi. Bet vestuvių diena viską pakeičia. Netikėtai pasirodžius jam- tamsos žmogui iš jos košmarų, visas merginos tobulai sustatytas pasaulis griūna it kortų namelis, o praeities vaiduokliai ir miglota ateitis kesinasi palaužti net ir patį stipriausią žmogų. Istorijoje, kaip ir visuose mano kūriniuose, bus smurto. Tiek fizinio, tiek ir psichologinio, bet manau, kad užtenka gyventi rožiniam pūkuotam pasauly bijant pripažinti, kad šie dalykai egzistuoja. Tad cenzo nėra.

Ištrauka: Pirmą kartą jį pamačiau. Ir visi pasakojimai pasiteisino. Turiu pripažinti alfos Hanibalo pasirodymas buvo efektingas. Visi paklaiko. Stebėjau jį iš šono. Aukštas, tvirto kūno sudėjimo, šaltos mėlynos akys. Jo akys susmigo tiesiai į mane. Kąsnis užstrigo burnoje. Dar niekados gyvenime nemačiau tiek šalčio sklindančio iš kieno nors akių.

Tai romanas pagardintas žiupsneliu fantastikos. Fantastinė istorija persipynusi su šiomis dienomis, tačiau pernelyg nenušokanti į nelogiškus užkaborius... Bent jau taip tikiuosi :) Verčiau savo knygos veikėjus mylėti, nekęsti, džiaugtis ir kentėti... Ir verčiau juos tai pajusti kiekvienu savo kūno lopinėliu. Kūrinys yra iš 55 skyrių, ir nepaisant visko, visus juos dievinu. Istorija rašyta prieš gerus septynerius metus, todėl skiriasi nuo mano šiuo metu rašomų kūrinių. * * * „Nejudėdama nužvelgiau sustingusį veidą. Kaip niekad, aiškiai mačiau kiekvieną jo bruožą: pernelyg žėrinčias akis, išsišovusius skruostikaulius, pablyškusią odą, kaip vijoklis tankius plaukus, lyg koks karo dievas nužengęs iš aukštybių ieškantis sau aukų...Jis visas buvo pernelyg nežemiškas... Ir tai varė mane iš proto. Mano širdis vėl pakeitė mušimo taktą, baikščiai suspurdėjo, lyg kolibris po šimto nelaisvės naktų paleistas į laisvę, kvėpavimas užstrigo kažkur gerklėje."