"Tu nieko nenužudei!" "Nužudžiau,aš tai padariau, Adamai! Aš suknista žudikė!" Mano rankos drebėjo, galvojau, kad ir pati mirsiu. Iš tiesų taip būtų buvę daug lengviau visą tai ištverti. Visiškai pranykti. Bet aš negalėjau, tiesiog negalėjau. Tai ką padariau liks mano atmintyje visą gyvenimą. Ta paslaptis galų gale mane įtrauks lyg juodoji skylė. Tą naktį negrįžau namo. Visą laiką praleidau Adamo duše, bandydama nutrinti savo kaltę. Nepadėjo. Buvo beviltiška. Aš jį nužudžiau.