„Visoje kunigaikštystėje buvo žudomi kūdikiai, gimę su raudonomis akimis. Tai vyko jau nuo taip seniai, kad niekas neprisiminė, nuo ko viskas prasidėjo. Vieni tvirtino, kad taip buvo amžinai ir visada bus, kiti - kad tai kažkokios galingos raganos prakeiksmas. Todėl tokius vaikus pradėta vadinti Užkeiktaisiais." Jei wattpad'as nedurniuoja, staiga pakilo į 1# in fantasy (18-06-30)

❝tai - paskutinis tavo šansas.❞ +kasnakt ji gauna po žinutę; kasnakt ji stebi mėnulį #1 in General Fiction 2016/10/24

Tai ne tavo kaltė, Lisa. #1 in Short Story (2016 - 04 - 04) © musicbird (LT versija - THECLA BALTRUSHA)

Šiais laikais žmogui ir numirt ramiai neįmanoma. Dvi dalys- „mano giltinė pasiklydo" ir „nelaimingos sielos; kaip aš pabuvojau pragare", abi šitame albume.

Tai nutiko visiškai netyčia... turėjau jį saugoti iki to laiko, kol nunešiu į policiją, bet... aš pamečiau lavoną. *** Highest rank in humor: #2

Kol žmonės ramiai gyvena savo pasaulyje, nedidelėse bendruomenėse verda kitokių būtybių gyvenimas. Žvėrtakiai, arba šiuolaikiškai, teriantropai, kadaise buvo dievai, kuriuos žmonės garbino. Tačiau ši praeities dalis išnyko iš istorijos sūkurių, o žvėrtakiai prisitaikė prie žmonijos ir tapo jos dalimi niekam nekeldami įtarimų. Viename iš teriantropų miestų, Kvinse, gyvena paskutinė savo rūšies atstovė Nova. Mergina priklausė senais laikais gyvavusiai karališkai žvėrtakių šeimai, tačiau lemtingas įvykis pasuko visą šios rūšies likimą. Visgi, rodos, sukrečiantis praeities įvykis nenugrimzdo amžiams ir kartu su į Kvinsą atvykusia naująja karališkąja šeima atkeliavo ir naujos bėdos, kurios palies Novos gyvenimą. Mergina privalės susidurti su baimėmis, kurios jai niekada neegzistavo.