Žinai, manau anąkart Mums būt pakakę paprasto labanakt

"Nežaisk su mergina, kuri žaidžia geriau..."

Istoriją kuria: 'K (Kamilė)

Galbūt gyvenimas skirtas ne visiems? © 2016 | by leisk_skristi Highest rank #3 in psycho!!!

Įspėjimas - šis fanfiction kūrinys nerekomenduojamas skaityti vaikams iki 16 metų. Voldemortas nugalėtas, burtininkų pasaulyje viešpatauja taika, ir vieninteliai sunkumai su kuriais susiduria Hogvartso mokiniai ir mokytojai - tai pamokos ir išdaigos. Bet kaip sakoma - ne viskas auksas, kas auksu žiba. Istorijos ašis - Severas Sneipas ir jo santykis su aplinka karui pasibaigus. Idėja parašyti šį veikalą kilo po paskutiniosios Hario Poterio serijos knygos. Kaip tik tada ir atradau fanfiction žanrą. Istoriją pradėjau rašyti angliškai, dalis jos taip ir plaukioja internete. Jei atvirai - buvau porai metų užmetus rašymą ir nemaniau, kad vėl kada grįšiu prie šio fanfiction, tačiau prieš keletą dienų, aptikusi senus failus archyve, nutariau jį atgaivinti ir prikelti lietuvių kalba. Haris Poteris ir kiti Hario Poterio knygų veikėjai, paminėti šiame kūrinyje priklauso J.K Rowling. Taip pat man nepriklauso niekas, ką atpažįstate šioje istorijoje. Esu dėkinga knygų autorei už nuostabius kūrinius ir galimybę žaisti su jos veikėjais. Viršelis: ArfangS (arfangs.deviantart.com) Linkėjimai, Kitty Black

"Net jei tave mylėti būtų nuodėmė, tapčiau priklausoma šiam nusikaltimui..."

Mano vienintelė globėja, mama, mirė auto avarijoje. Buvau palūžusi daugiau nei mėnesį. Po neilgo laiko viskas pasikeitė. Po mėnesio mane aplankė Bella, mamos sesuo. Ji mane įsivaikino ir aš oficialiai tapau jos dukrą ir jos dukros, Grace, sesuo. Aš persikrausčiau pas jas į New York. Ir tuomet aš pajutau tikrąjį gyvenimo skonį. Pirmąsis prisigėrimas. Pirmosios pagirios. Pirmas kartas. Pirmas susipykimas. Ir pirmoji netektis. Viskas įvyko per trumpą laiką, 3 mėnesius. © 2015/2016 | by leisk_skristi Highest rank #1 in Time!!!

Ar kada nors jautėte kaltę? Tokią kaltę,kad net galvotumėte apie savižudybę? Leah jautė. Ir tebejaučia, nes tokio jausmo neįmanoma sunaikinti. Jį įmanoma tik sumažinti ar trumpam užmiršti. Ir tą kaltę jai padėjo užsimiršti žmogus, iš kurio ji net nesitikėjo. O istorija tokia. Vienas vaikinas mylėjo Leah nežmoniškai, taip, kad net galėtų mirti. Bet ji to paties jam nejautė. Per vienus mokyklos šokius jis maldavo jos su juo pašokti, bet ji pasakė tik tiek: "Atšok nuo manęs!" Tą vakarą, vaikinas važiuodamas namo pakliuvo į avariją ir mirė. Leah kentėjo. Nežmoniškai kentėjo. Ji jautė tą nežmonišką jausmą krutinėje. Ji jautė kaltę. Ir vieną dieną į jos gyvenimą įžengė tas,kas padėjo. Tai buvo žmogus, iš kurio ji mažiausiai tikėjosi pagalbos. Tai buvo to mirusio vaikino geriausias draugas Liam Payne.

„Pasiliko tik ginklas be kulkų, numestas ant skardžio krašto. Šventinės rožės, pabirusios greta priešo. Ir namuose vis dar rusenantis židinys, lyg laukiantis kada grįš šeimininkai..."

Tai buvo tamsiausia naktis mano gyvenime... Sedėjau prie tvenkinio, kuriame vasarą maudėsi maži vaikai, suaugę žmonės, bet aš negalėjau, nes nemokėjau plaukti... ir vis dar nemoku... Jei kas nors paklaustu manęs ką aš čia veikiu, pasakyčiau, kad galvoju. Teisiog tiek, nors mano planai visai kitokie. Kai kurie žmonės visą gyvenimą užbaigia laimingai, su savo šeima, o kiti pasirenka jį užbaigti patiems. Dažniausiai tai nulemia vienatvė, monotoniškos dienos. Tiesiog rutina. Mirti dėl nieko, manau puikiausias būdas pasityčioti iš gyvenimo... Kaip ir daugelis tų žmonių parašiau atsisveikinimo laišką... Taip bus geriau ne tik man, kad nesijauščiau visiškai neatsakinga, bet ir dėl to, kad kiti nebūtų nežinioje dėl ko aš taip padariau... Ar aš bijau? Ne... Ar aš tam pasirengusi? Taip. Tai kodėl aš nešoku į vandenį? Kad prisiminčiau gražiausius dalykus kokie man buvo atsitikę...Kam to reikia? Gal vis dėl to aš nepasirengusi? Tai darau dėl to, kad suprasčiau kiek mažai jų buvo... Atsistojau ir nespėjusi sureaguoti įšokau. Mane išgąsdino policijos sirenos kurios važiavo link šio tvenkinio. Pasimetusi bandžiau gaudyti orą, bet aplinkui buvo tik šaltas ir juodas vanduo... Bandžiau pakilti į viršų, bet jau nebegalėjau pasakyti, kur yra viršus... Viduje buvo šalta... Aš pati tapau šalta kaip ledas... Aš užsimerkiau... Vieną akimirką aš čia, kitą jau ten...