Losing Memory ;; z.m. ✓
IstorijaMtf
- Reads 1,443
- Votes 82
- Parts 9
Tai buvo tamsiausia naktis mano gyvenime... Sedėjau prie tvenkinio, kuriame vasarą maudėsi maži vaikai, suaugę žmonės, bet aš negalėjau, nes nemokėjau plaukti... ir vis dar nemoku... Jei kas nors paklaustu manęs ką aš čia veikiu, pasakyčiau, kad galvoju. Teisiog tiek, nors mano planai visai kitokie. Kai kurie žmonės visą gyvenimą užbaigia laimingai, su savo šeima, o kiti pasirenka jį užbaigti patiems. Dažniausiai tai nulemia vienatvė, monotoniškos dienos. Tiesiog rutina. Mirti dėl nieko, manau puikiausias būdas pasityčioti iš gyvenimo... Kaip ir daugelis tų žmonių parašiau atsisveikinimo laišką... Taip bus geriau ne tik man, kad nesijauščiau visiškai neatsakinga, bet ir dėl to, kad kiti nebūtų nežinioje dėl ko aš taip padariau... Ar aš bijau? Ne... Ar aš tam pasirengusi? Taip. Tai kodėl aš nešoku į vandenį? Kad prisiminčiau gražiausius dalykus kokie man buvo atsitikę...Kam to reikia? Gal vis dėl to aš nepasirengusi? Tai darau dėl to, kad suprasčiau kiek mažai jų buvo...
Atsistojau ir nespėjusi sureaguoti įšokau. Mane išgąsdino policijos sirenos kurios važiavo link šio tvenkinio. Pasimetusi bandžiau gaudyti orą, bet aplinkui buvo tik šaltas ir juodas vanduo... Bandžiau pakilti į viršų, bet jau nebegalėjau pasakyti, kur yra viršus... Viduje buvo šalta... Aš pati tapau šalta kaip ledas... Aš užsimerkiau... Vieną akimirką aš čia, kitą jau ten...