„Pasiliko tik ginklas be kulkų, numestas ant skardžio krašto. Šventinės rožės, pabirusios greta priešo. Ir namuose vis dar rusenantis židinys, lyg laukiantis kada grįš šeimininkai..."

"Tik dėl to, kad aš nematau, nereiškia, kad aš nejaučiu" • Tikroji versija: http://w.tt/1RK0ntS

"Luke,bet mano mama ištekėjus už tavo tėčio." "Kokį ryšį tai turi su mumis?" *** Tai pirma istorija kuria apsiėmiau rimtai ir baigiau. Kai pradėjau ją rašyt nelabai ir nusimaniau daug apie rašymą,daug kartų buvau ją apleidus,bet po daug laiko,vis tiek tęsdavau ir po metų,pagaliau ją pabaigiau ir didžiuojuosi savimi dėl to. Taip,kad beskaitydami suprasite,kad kuo toliau,tuo istorija vis gerėjo :) Dalys bus taisomos ar šiek tiek keičiamos. Highest rank in Fanfiction➡#1

18 metų sulaukusi mergina, palyginus, tikra Kalė. Mėgstanti pasišaipyti iš pačio gyvenimo bei švęsti be progos su savo geriausiu draugu, gėjumi Conor. Neskaitant to, kad ši mergina tikra velnio išpėra, ji turėjo sunkią vaikystę. Jos motina buvo striptizo šokėja. Nelaimei, mirusi nuo perdozavimo. Tėvas lyg ir normalus, rūpestingas. Bet... bet sušiktas vyras, negalėjęs pakęsti atsakomybės, kaip šiukšlę išmetęs savo penkiolikmetę dukrą į striptizo klubą. Žinoma jo alibi buvo tai, kad jis manė, jog mergina auga taip pat kaip ir jos mama. Na, ji neaugo taip, bet tėvas ją tokią padarė. Po kelių metų, supratęs, kad pasielgė neatleistinai, vyras prisigėrė ir puolė mašinai po ratais. Viskas pasibaigė, bet mergina vardu Lola, taip ir liko Kalė. Ji išmoko tuo džiaugtis ir gyventi toliau, lyg nieko nebūtų buvę. Bet. Gyvenime visada bus Bet. Bet tas skausmas patirtas vaikystėje, kažkada vis tiek turės ištrūkti... * -Aš keičiuosi, Conor,- pasakiau vaikinui,- Aš bijau... -Žinau, Lola. Aš taip pat bijau. Juk supranti tai ar ne? Jei tu keitiesi, aš taip pat keičiuosi. Mes esame vienas ir tas pats,- sumurmėjo Conor ir nusišypsojo pasakydamas,- Mes miesto didžiausios Kalės, mes tai galim ištverti. Nusijuokėme ir iš mūsų akių pasipylė liūdesio, susimaišiusio su laime, ašaros. Dieve, be šio vaikino nebežinočiau ką daryti su savo gyvenimu... *