«---» [Ne]Tobuli - tai netobula istorija apie netobulus žmones. Adrijana yra miela, geros širdies mergina į pasaulį žiūrinti su šypsena, kuri visada linkusi padėti kitiems ir vis dar tikinti tobula meile, apie kurią rašo romanai. Darijus šiek tiek arogantiškas ir save laikantis truputį aukščiau virš kitų, tačiau tuo pačiu ir tvirtas, nes geba atlaikyti gyvenimo pamestus išbandymus. Jaunuoliai skirtingi kaip diena ir naktis tiek savo gyvenimais, tiek turimomis privilegijomis, tiek požiūriu net į paprasčiausius dalykus. Ir netikėtai šie žmonės leidžia, kad jų gyvenimai susiliestų... «---» Ši mano istorija jau yra senutė, rašyta 2012 metais, kai ko gero, buvau susižavėjusi visais tais studentiškais romanais, todėl ir ši istorija yra būtent tokia. Kaip ir daugelį savo darbų, šią istoriją rašiau ir nepasiekusi pabaigos numečiau į stalčių. Visgi, netikėtai vėl ją atradau ir pasiryžusi pabaigiau(!), nes istorija, nors ir banali, tačiau pasirodė miela. Taigi, dabar ši istorija tampa dovana skaitytojams 1000-ojo followerio proga ;)

DĖMESIO! ŠI ISTORIJA NEBUS DAR VIENA BANALYBĖ (KAIP JUMS PASIRODYS IŠ PRADŽIŲ). FEMINIZMO APRAIŠKŲ TURINTI ISTORIJA! N-14 (bet jeigu jus visa tai ką perskaitysite apačioje netrikdo, tada galite skaityti)! Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas. - F. Nyčė -Prisistatykite ir pasakokite viską, kad ir kaip jums bebūtų sunku. - paliepė psichologė. -Esu Džesika Blaire. Man 24 metai. Prieš 4 metus vienas vaikinas nužudė mano vienintelę ir labai brangią mamą, tą patį vakarą jis su draugais žiauriai išsityčiojo iš manęs ir mane išprievartavo. Visus šiuos metus aš vaikščioju pas psichologus ir tikiuosi, kad mano gyvenimas atsistatys... - prisistačiau ir trumpai papasakojau apie tą siaubingą įvykį. -Kaip jūs gyvenate dabar? - paklausė psichologė. -Dabar gyvenu su dideliu keršto troškimu. Jis privalo mirti...- atsakiau būdama pilna neapykantos... Vyrai už mus stipresni fiziškai - mes psichologiškai, jie pasižymi didesniu intelektu - mes gudrumu, jie šeimos galva - mes kaklas, jie gamtos klaida - mes stebuklas. Kodėl mums žemintis? Kodėl mes turime būti silpnos ir palaužtos prieš juos? Kodėl mes turime būti už juos menkesnės? Kodėl mes turime būti jų skuduru? Ši istorija nekursto jokio smurto! Ši istorija priešinasi stereotipams, kad pažemintos merginos įsimyli ir joms patinka, kad jas prievartauja, žemina ir t.t. Taip nėra! Aš kalbu apie paprastas merginas kurios tai patyrė ir joms buvo šlykštu, kurios norėjo apsiginti, bet buvo per silpnos, kurios patyrusios tai sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą. Skiriu šią istoriją visoms merginoms kurios patyrė prievartą ir savo draugėms kurios taip pat yra visą tai išgyvenusios, nes būtent jos mane įkvėpė rašyti šią istoriją! #no1d

Labai šaltai

"Jie aprašė savo gyvenimus. Ką aprašysi tu?" Tiesiog viena didelė betoninė siena, devyniasdešimt devynios žmonių žinutės visiems praeiviams ir viena mergina su dažų flakonėliu delne, ketinanti palikti ką nors ir nuo savęs. Už puikų viršelį dėkoju @AgnuteCic SOTY 2016 laimėtoja (dėkui visiems, kurie balsavo :3 )

“Duok man dešimt dienų ir aš tau pateiksiu dešimt priežasčių nesižudyti.“ Louis trumpam pagalvojo. “Ir jeigu nepakeisiu tavo nuomonės, galėsi nušokti nuo tos uolos.“ Jei ne dėl Louis Tomlinson, Remy Williams būtu rasta negyva, Hudron‘o upės dugne, sudarkyta akmenų ir tai būtu savižudybė.

Prologas Felicia yra paprasta mergina. Bent jau ji visą laiką taip galvojo. Aštoniolikto gimtadienio proga ji sumanė pasidaryti tatuiruotę. Ir ne kokį drakoną ar širdelę, o paprastą tiesią liniją. Jos nuomone tai tiesiog jos pasirinkimas, bet taip nėra. Viskas buvo suplanuota jau labai seniai. Tada ji sutinka jį, vaikiną su lygiai tokia pačia tatuiruotę, toje pačioje vietoje. Ir taip viskas prasideda. Ji supranta.. kad tai nepaprasta linija. Tai linija suvedusi juos.