Fantastinis, siaubu ir drama paremtas kūrinys, kurio centre atsitiktinai atsiduria aštuoniolikmetė mergina, kankinama siaubingos psichologinės ligos. Jos gyvenime yra nedaug žmonių, tačiau kur kas daugiau esybių, negu manė. Dėl dar vieno atsitiktinumo Rebeka imasi pavojingo žaidimo, kurio gerai neįvertina. Jai ir kompanionams tai atrodė kvaila ir netikra, kol ne tapo per vėlu. Keisti įvykiai ima galutinai stumti merginą prie palūžimo ribos, bet niekas nekreipia atitinkamo dėmesio, laiko tai naujais ligos simptomais. Juk kaip kas nors galėtų patikėti nematomais namų įsibrovėliais, atakuojančiais ne visai stabilią Rebeką. Tačiau jai neteks tvarkytis vienai. Kai kas patikės ir norės padėti, bet nežinia ar tai įmanoma. Galbūt tai iš tikrųjų liga ir visa tai netikra... O gal iš tiesų pagalbininkas ar keli jų - tėra dar vienas būdas ją sužeisti? Galų galiausiai, ar tikrai egzistuoja atsitiktinumai? Ar įmanoma, jog tai natūralus pasaulio dėsniai? O gal kažkieno sumanus planas, jau seniai paruoštas ir po truputį rutuliojantis grandiozinio finalo link? Kas svarbiausia, ar gali tokia įvykių seka baigtis gerai? Jei ir gali, ar taip pasiseks Rebekai, ar kažkam kitam?

Metuose yra trys dienos, per kurias visi Alkatraso salos gyventojai yra priversti slėptis. Tuo metu į gatves yra paleidžiami keisti padarai iš požeminio kalėjimo. Alkatraso saloje gyvena žmonės, kurie įkalinti ir negali patekti į išorinį pasaulį, dar vadinamą Išore. Jie gyvena savo įprastus gyvenimus ir niekas nežino tikrosios istorijos, kodėl jie atsidūrė saloje ir kas iš tiesų vyksta Išorėje. Tačiau Ešė vienintelė, kurią kamuoja nežinia, ir ji neketina susitaikyti su gyvenimu Alkatrase, ypač tada, kai sužino, kad pabaisos iš požemių nėra tikrasis blogis gaubiantis šią salą. Autorės žodis: Alkatraso sala, kurioje vyksta ši istorija, nėra reali ir neatitinka realybėje esančios salos su tokiu pat pavadinimu. Viskas, kas minima šioje istorijoje, yra mano išgalvota. Bet koks atitikimas su realybe yra atsitiktinumas.