Maniau jis linksmas, mielas bei malonus vaikinas. Tai, su kuo aš susipažinau po to - mane nustebino.

Paprasta mergina įsimyli savo bendradarbį, kuris yra paslaptingas, bet tuo pačiu be proto seksualus, bet jis ne tik jos bendradarbis, jis yra ir jos nuomojomo buto savininkas.

Kai myli žmogų esi visiškai jam atsidavęs. Atsidavęs tiek, kad apie save nebegalvoji, negalvoji ir apie tai, kad galbūt jis nevertas tavęs. Nepastebi, kad žmogus kurį myli nuolat tau meluoja. Neklausai aplinkinių patarimų, kad galbūt jis visai ne toks kokį jį matai tu. Viską jam atleidi, viską uždarai savyje, nes žinai, kad be jo negalėtum gyventi. Tiki, kad žmogus gali pasikeisti, kartoji ir jam tai. Jis toliau prisiekinėja savo meilę tau ir tu - žinoma patiki tuo. Ir pagaliau tai nutinka - jis iš tiesų pasikeičia. Įrodo kad tikrai tave myli. Ir štai. Vieną dieną jis išeina. Tiesiog palieka tave nieko nepaaiškinęs. Ir tu lieki su daugybę klausimų. Galiausiai su laiku supranti, kad nebe susigrąžinsi jo, kaip susigrąžindavai anksčiau tau belieka tik jį pamiršti...

"He was never supposed to mean this much to me, I was never supposed to fall this hard." Kai Rose buvo dar visai maža, jos mama papasakojo jai istoriją, kaip ji susipažino su jos tėčiu. Kiekvieną savo gyvenime sutiktą vyrą ji užrašydavo į sąsiuvinį prie mėnesio, per kurį jis gimė. Paskutinis vyras, pirmasis užėmęs paskutinįjį mėnesį bus jos išrinktasis. Taip nutiko daugeliui jos giminės moterų. Rose žinojo, jog taip pat nutiks ir jai. Per 19 jos gyvenimo metų, vienintelis tuščias lapas jos sąsiuvinyje išliko ties vasariu. Tačiau kartais, visai netyčiomis, mes leidžiame teisingam žmogui praslysti pro pirštus, nė nenujausdami, jog rankose laikome visai ne tą. Atradusi savąjį vasarį Rose staiga susipranta, jog jis tikrai nėra jai skirtasis. Ką daryti, kai visą gyvenimą pasikliauni kvailu sąrašu, tačiau lieki be nieko? Kaip surasti tą, kurio išties nori? O galbūt sąrašas iš tiesų niekada neapleido? Galbūt Rose tiesiog niekada nemokėjo ieškoti?