Sveiki aš esu 14 metų mergaitė vardu Ema.Turiu labai daug draugų ir jie visi manęs neišduotų,nors taip galvojau,nes vieną dieną įvyko baisus įvykis ir žinoma dėl to kalti draugai.Ankstų rytą mane pažadino kažkoks garsas iš lauko,kaip priėjau prie lango ten buvo visos mano geros draugės ir net man patinkantis vaikinukas.Pamiršau paminėti,bet šiandieną mano gimtadienis ,tikriausiai jie mane sveikins.Buvau begalo laiminga!! Tik išejau pro laiptinės duris jie man nedainavo sugimimo diena,bet pradėjo mėtyti į mane kiaušinius.Aš nieko negalvodama išbėgau namo.Namuose verkiau gal kokias 2 valandas , ir niekaip negalėjau patikėti , kad jie taip pasielgė.Ant kitos dienos įsidrąsinau paskambinti geriausiai draugei kuri ten dalyvavo.Ji man sake, kad tai tik pokštas,bet jiem neatleidau ir buvau visą savaitę pasipūtusi , bet ištiesų buvau labai liūdna.Vieną rytą mokykloje priėjo man patinkantis vaikinukas vardu Dovydas. Jis manęs atsiprašė ir įteikė rožių.Aš visiem atleidau! Mes vėl draugės !

‘‘Ji sėdėjo ant senos neikaįnamos dulkėtos sofutės. Su riedančiomis ašaromis ji plėšė rudo albumo gražius, pieštus piešinius. Ji juos metė į ugnį. Stebėjo kaip jos buvusi laimė ir meilė dega. Su kiekviena minute jai darėsi vis sunkiau ir šalčiau. Mintys nedavė ramybės. Piešiniai kurie buvo deginami jai sukelė didelius prisiminimus kai ji buvo turtinga graži ir mylima dvarininko dukra.‘‘