"Žmonija silpna ir bejėgė prieš gamtos jėgą, o ta jėga - baisi ir nenugalima. Jokios mirtingojo rankos nėra pajėgios atlaikyti to, ko mes bijome labiausiai - Tamsos". Tai istorija apie seną Kadelotės kraštą, kuriame šventas žemes dalijasi du amžini priešai - mirtingieji ir nakties padarai. Žmonija pašvęsta juos naikinti, o jie juos skersti. Tai nusprendė ne tie kurie vaikšto ant kieto Kadelotės paviršiaus, bet tie kurie slepiasi tarp mūsų - dievai. Likimas palankus tiems, kurie bando ką nors pakeisti, bet tai turi ir minusų - tu išgyveni arba miršti. Ši istorija apie du žmones ir jų nepaprastas istorijas. Traviatos ir Madaro keliai susikerta, tačiau tik akimirkai. Nuo šio susitikimo prasideda nauji jų gyvenimo nuotykiai kupini šiurpios magijos, kuri bus akomponuojama žiaurios žmonių nustatytos politikos. Dvi užduotys, begalybė sunkumų. Ar kiekvienam iš jų bus lemta rasti savo laimę? Sveiki! Tikiuosi jums ši istorija patiks tiek kiek man patiko ją kurti :) Iš tiesų, ją rašydama rėmiausi Lietuvos senąja pagonių mitologija, kuria jau kurį laiką nuoširdžiai duomiuosi. Gero skaitymo!

Istorija laimėjusi keturiose TOFA2018 nominacijų kategorijose: TOP dviejų kelių susidūrimo istorija; TOP už gyvenimą ir mirtį; įdomiausias blogietis; geriausias antraplanis veikėjas Tai fantastinis romanas apie XIII amžiaus Lietuvą. Pagrindiniai knygos veikėjai - krivis Preigilas ir jo šeima, kurių gyvenimas pasikeičia tada, kai jų gyvenamame mieste ima lankytis dvasios grobiančios žmones. Ar krivio šeimai ir jos naujajai paslaptingajai draugei pavyks išsiaiškinti kas dėl to kaltas ir tai sustabdyti? Romanas jau yra išleistas elektroniniu pavidalu - https://naujasvardas.lt/knygos/greta-musteikiene-alsuojanti-tamsa/ Viršelio dailininkas - Laurynas Dvareckas, tos versijos redaktorė - Miglė Sukarevičiūtė, bet labai gali būti, kad dar prieš keldama čia dar kartą sau leisiu tekstą pakoreguoti, todėl dėl galimų klaidų prašau kaltinti tik mane :).

Stebėjau Tave sėdintį ant sūpynių ir skaitantį knygą, kuri buvo mano mėgstamiausia. Visada bijojau Tau ką nors pasakyti, nes mylėjau Tave. Graužiau save, kad mes negalime susitikti, nes Tu tiesiog niekada nepakeldavai savų akių į mane. Praėjo dar keli metai laukimo. Aš suaugau. Susiradau išsvajotą darbą, rašiau romantinę knygą ir turėjau nuostabų gyvenimo draugą. Tačiau Tavęs nepamiršau. NIEKADA. Visada buvai ir likai mano širdyje. Praėjus dar dvejiems metams sutikau Tave savo namų sode. Tavo rankose buvo ta pati knyga, kurią aš dievinau. Bet Tavosiose akyse nemačiau nieko. Jos buvo tuščios. Highest rank in short story #1