Dorijos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Vaikystėje dėl vilkų užpuolimo ji neteko savo mamos. Ilgainiui mažas miestelis sugebėjo išsigelbėti nuo vilkų puolimų, bet tas įvykis visiems paliko pėdsaką. Tik Dorija jautė, kad tai nebuvo paprastas vilkų sužvėrėjimas. Visgi dėl patirtos traumos mergina ne tik giliai uždarė visą skausmą, tačiau ir negalėjo atsiminti, ką tą naktį iš tiesų regėjo. Netikėtai mokykloje pasirodę naujokai priverčia Doriją sugrįžti į praeitį ir suvokti, kokią paslaptį slepia į miestelį sugrįžę vilkai.

Aštuoniolikmetė Ana net nenumanė kaip jos gyvenimas pasikeis po atsikraustymo į San Franciską. Ji tapo mokyklos pažiba, o populiariausias miesto vaikinas Nikas rodo jai simpatiją. Bet netrukus Anos ir Niko laimę pakerta Anai diagnozuota mirtina liga.

Cover by: weirdCa ;3 Highest range: #1 in random and #9 in fanfiction First, second and third seasons❤️

Keitė. Paprasta mergina su paprastu gyvenimu. Viskas prasidės kai ji atvyks pas savo pusbrolį į Londoną. Visa esmė, kad jis gyvena ne vienas, o su draugu. Ji mėgsta pokštaut ir štai ką ji darys visą laiką. Bet ar ji nesupranta, kad ji žaidžia paprasčiausius žaidimus? Meilės žaidimus. *** 1 Sezonas - "Meilės Žaidimai" 2 Sezonas - "Tikras Gyvenimas" Highest rank in Romance #5 !!ĮSPĖJIMAS!! Tai yra mano pati pirmoji istorija kurią rašiau. Joje gali būti daug nelogiškų, banalių,durnų dalykų, bei klaidų. Ištrinti nenoriu. Tai skaitykit jeigu mėgstat rizikuot ;D

Tai istorija sujungta su "Warzone" Elitas Esame tik 10. Ko? Merginų. Kam? Kad tinkama žvaigdutė ar šiaip elito žmogus pasiimtu viena iš mūsų. Mes tarsi lėlės. Mus pasirenka ir išsivežę daro ką nori. Aš save laikau lėle. Bet mano vardas Airina Payne. Pakliuvau čia ir jau buvau gražinta 6 kartus po kito gražinimo mane nužudys. Esu lėlė kažkoks bevertis žaisliukas elito žmonėms kurie mano , jog mes neturime jausmų. Bet aš juos turiu ir vienas žmogus juos pažadino manyje. Su meile Hope

Melissa, mergina kuri nebijo nieko. Kiekvieną dieną vakarėliai, vis kitas vaikinas, vis kažkas naujo. Ankščiau, ji net nepagalvojo, jog ji taip pasikeis. Taip nutiko tada, kai jos geriausias draugas Niall, kurį ji slapčia mylėjo labiau nei reikėjo, susirado merginą, nuo tada ji ieškojo kažko panašaus į jį, tačiau pasidavė. Tačiau kaip viskas pasikeis, kai atsikraustęs vaikinas bus toks, kokio ji ieškojo, panašus į jos pirmają meilę?

Aš esu Kayla Blake. Man virš 17 metų. Prieš savaitę netekau savo gyvenime svarbiausių ir brangiausių žmonių - savo tėvų. Jie žuvo autoavarijoje. Tą ankstyvą rytą man paskambino moteriškė ir pranešė apie nelaimę. Nuo tos dienos atrodo visas pasaulis išslydo iš po kojų. Verkiau visą laiką, negalėdavau negalvoti apie savo tėvus, ar jų pamiršti. Naktimis negalėdavau užmigti, nes nuolat mintys neduodavo ramybės. Užmigti galėdavau tik tvirtame, šiltame vyresnio brolio glėbyje. Jis padėdavo man nemąstyti apie autoavariją. Jis iškart po laidotuvių išvažiavo tvarkyti įvairiausių reikalų. Tad dabar susikroviau visus savo daiktus - drabužius, batus, kompiuterį ir kraustausi pas senelius, kurie gyvena London'o centre. Jie mane apgyvendins pas save, nes esu vis dar nepilnametė. Paskutinį kartą London'e gyvenau, kai man buvo tik 5 metai, beveik nieko neatsimenu. Kažin, ar labai pasikeitė London'as per 12 metų? Reikės užsirašyti į mokyklą ir pabaigti 12 klasių, nedaug liko tik metai. Nors dar tik pati birželio pradžia, nenoriu palikti visko paskutiniam mėnesiui. Gal taip, bent kiek, prasiblaškysiu nuo tėvų mirties? Manau, visą vasarą praleisiu senelių name, neturiu jokio noro švęsti vasaros atostogų. Bet gal nebus viskas taip blogai? Gal sutiksiu draugų? Gal pajusiu tikrą meilę? Gal pavyks prasiblaškyti nuo tėvų mirties ir džiaugtis vasaros atostogom? Gal jos bus man nepamirštamos su daugybę įspūdžių, išdaigų, nutikimų, nuotykių? Visa tai žino tik likimas... Aukščiausia vieta: #1 in Fanfiction DĖMESIO! Čia mano 1-ma rašyta istorija, kurioje kartojasi veiksmas, žodžiai ir pnš. 1-mas blynas prisvilęs ;) 2 ŠIOS ISTORIJOS SEZONAS - "My Life Is Better Now"

„Hope Hotel" Prologas Ar kada nors esate pagalvoje koks jausmas vadintis savo pavarde , bet ne vardu? Niekas nežino tavo vardo ir nevartoja jo , bet po ilgo laiko tu jį išgirsti. Koks tai jausmas? Tai lyg kažkas tave kviestu svetimu vardu. Treji metai nuo beprotybės , kuri mane persekioja kiekvieną dieną. Buvau 19 metų , kai tėvai vežė mane į oro uostą... Kaip ir tikitės viskas baigėsi tragiškai. Mes patekome į avariją. Mūsų mašina buvo nustumta nuo kelio. Kai pabudau tėvų kūnų nebuvo. Niekas jų ir nerado. Gyvūnų pėdsakų. Policija neskelbė paieškos. Brolis manęs išsižadėjo. Tad nebesu jo sesuo. Vadinkite mane Hope.

Ar įmanoma pamiršti savo pirmąją meilę? Kimberly iš visų jėgų bando pamiršti Harry. Ji tiki, kad su laiku viskas įmanoma. Su laiku jai nebeskaudės taip kaip skauda dabar. Bet kažkur giliai, giliai yra vilties, kad jis sugrįš. Sugrįš ir pasakys, kad niekada nebuvo išvykęs. Tai tik blogas sapnas. Pasakys, kad viskas bus gerai. Bet jis negįžo. Tai nebuvo sapnas ir gyvenimas juda tolyn. Kimberly mažais žingsneliais bando judėti tolyn Atrodo turėtų būti lengvą pamiršti žmogų kuris visą laiką melavo, skaudino ir tuščiai žadėjo. Bet taip nėra. Be Harry Kimberly negyvena, ji tik egzistuoja. Kas nutiks likimui juos suvedus iš naujo? Ar viskas bus taip, kaip kadaise buvo?

Kai myli žmogų esi visiškai jam atsidavęs. Atsidavęs tiek, kad apie save nebegalvoji, negalvoji ir apie tai, kad galbūt jis nevertas tavęs. Nepastebi, kad žmogus kurį myli nuolat tau meluoja. Neklausai aplinkinių patarimų, kad galbūt jis visai ne toks kokį jį matai tu. Viską jam atleidi, viską uždarai savyje, nes žinai, kad be jo negalėtum gyventi. Tiki, kad žmogus gali pasikeisti, kartoji ir jam tai. Jis toliau prisiekinėja savo meilę tau ir tu - žinoma patiki tuo. Ir pagaliau tai nutinka - jis iš tiesų pasikeičia. Įrodo kad tikrai tave myli. Ir štai. Vieną dieną jis išeina. Tiesiog palieka tave nieko nepaaiškinęs. Ir tu lieki su daugybę klausimų. Galiausiai su laiku supranti, kad nebe susigrąžinsi jo, kaip susigrąžindavai anksčiau tau belieka tik jį pamiršti...