Juk nieko nenutiks jeigu pabandysiu, draugės sakė, kad tai padeda,-sušnibždėjo niūri figūra prispausdama prie rankos skutimosi peiliuką ir nestipriai brūkštelėjo. Kraujas nepasirodė, todėl skausmo nebuvo. -Tikriausiai kažką ne taip darau,-vėl sušnibždėjo balselis ir vėl pakartojo procesą tik šį kartą stipriau prispausdama peiliuką. Nedidelis skausmas perėjo per visą kūną, o ant rankos pasirodė kraujo lašeliai. Išsitraukusi nosinę, figūra nusivalė kraują, bei pasitaisė megztinio rankoves, taip kad nieko nesimatytu ir lėtai iššlepsėjo iš mergaičių tualeto trečiąjame aukšte. Priėjusi klasiokių būrį mergina lyg užsidėjusi kaukę, tapo visai kitokia. Netikra šypsena atsirado jos veide, kurią atrodo daug kas patikėjo. Tačiau vis gi atsirado draugė kuri priėjusi pakėlė jos rankovę aukštyn ir piktai paklausė: -Kas tai? -Katytė apdraskė...

Promo *** Jis grįžo ir nieks mane neperspėjo ,kad taip nutiks. - Argi taip reikia sveikintis su senais pažįstamais?-Malik kimus balsas privertė atsisukt. -La-labas Zayn.- Mikčiojau ,kaip mažametis vaikas nežinodama ,ką pasakyt. Tačiau puikiai žinau ,kad pamiršau jį ir jis nereikšminga mano praeities dalis. Jis buvo kitoks. Juodas aptemtas kostiumas ir stipriai suveržtas kaklaraištis. Nespėjau įsižiūrėt pasikeitusių veido bruožu ,nes Harry įsiterpė į pokalbį. -Chloe manau mums metas .- Negalėjau atplėšt akių nuo Zayn ,tačiau Harry teisus mums pats metas. - Styles maniau ,kad saugai ją geriau. Nusivyliau tavim žmogau.- Jo komentaras privertė mane netylėt tik ne tada ,kai jis juokiasi iš Harry. -Harry man ne auklė ,be to tai jau senai nebe tavo reikalas.- Suurzgiau ,kol jis toliau keistai į mane žiūrėjo. Ramybės nedavė viena mintis ,kodėl jis grįžo? ****

Promo ***** -Manai gardūs kąsneliai atitenka tik Zayn?- Apsilaižė lūpas ir sustojo netoli miško . Atsisegiau diržą ir bandžiau atidaryt mašinos duris ,bet jis tik paniekinamai nusijuokė. -Išleisk mane.-Mano balse buvo girdėti panika. -Ar Zayn tau švelnus?-Paklausė perbraukdamas ranka man per nugarą ir priversdamas sudrebėt iš baimės. Atsisukau į jį ir pasitraukiau nuo jo kuo toliau prisilipindama prie keleivio durelių. -Baigšti kaip stirnaitė .-Nusijuokė ir iškišęs liežuvį pradėjo rodyt įvairius dalykus lyg laižytų ledus. -Na aš ne Zayn ,nepažadu kad būsiu švelnus ,bet tau bus tikrai malonu.-Su tuo pasilenkė arčiau manęs. ******

-Ir kas gi tu tokia, gražuole?-paklausė vaikinas su draugu atsisėsdami man iš abiejų šonų. Negali būt. Čia Luke Hemmings. -Oj, negi čia, Luke Hemmings?-nusišaipiau. -Iš kur žinai mano vardą?-susiraukė. -Ai, tu manęs neatsimeni,-nusijuokiau,-Juk mes taip smagiai leisdavom laiką. -Nieko nesuprantu,- dar labiau susiraukė. Gali susitikt po tiek daug metų, bet jausmai gali likti tokie patys. Taip atsitiko jiems. Jie vėl susitiko, bet kokie jausmai liko, o kokie atsirado?

Už coverį dėkoju @Ziall_Babygirl

Daugiau niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau ankščiau. Kai kurie dalykai keičia žmones. Šiuo atveju ta priežastis buvo būtent JIS. Ir viskas prasidėjo dėl nekalto apsilankymo Omegle.com.

Naujokė Bleta padaro didžiausia savo klaidą. Aplieja mokyklos gražuoliuką ir pasipūtėlį žirniu sriuba. Nepykanta, skausmas, smūgiai ir pagaliau simpatija, bei meilė. Meilė kuri turėjo atlaikyti visokius smūgius ir meilė kuri nė akimirkai neišnyko jų širdyse. "Nesvarbu Kur, Nesvarbu kada. Aš sugrįšiu pas tave" Istorija su Bebe Rexha ir Louis Tomlinson :)) Istorija baigta, tačiau vis tiek laukiu nuomonių! ;) Higest Rank in teen fiction #1 Higest rank in fanfiction #11

“Duok man dešimt dienų ir aš tau pateiksiu dešimt priežasčių nesižudyti.“ Louis trumpam pagalvojo. “Ir jeigu nepakeisiu tavo nuomonės, galėsi nušokti nuo tos uolos.“ Jei ne dėl Louis Tomlinson, Remy Williams būtu rasta negyva, Hudron‘o upės dugne, sudarkyta akmenų ir tai būtu savižudybė.

"Sue,kažkas stovi mano tarpduryje" sušnibždėjau tyliai į telefoną pamačiusi dešiniajame kampe siluetą panašų į žmogaus.Pakišau galvą po antklode ir stipriai užsimerkiau. "Tau tik vaidenasi.Charlie,negąsdink manęs,nes kai susitiksim aš prižadu išspardysiu tau užpakalį" Nervingai ir greitai sumurmėjo ji. Atsidusau ir iškišusi galvą iš po antklodės lėtai atsimerkiau bei pažiūrėjau į tarpduryje kuriame buvo...nieko. "Turbūt tu teisi..Manau jau bandysiu eiti miegoti.Saldžių sapnų." vėl sumurmėjau į telefoną ir nusižiovavau. "Labanaktis" Leptelėjo ji ir numetė ragelį. Padėjau telefoną ant šalia esančios naktinės spintelės ir dar kartą žvilgtelėjau į tamsų tarpdurį skiriantį mano kambarį ir koridorių. Jis vėl čia..

Didžiausias gyvenimo iššūkis yra peržengti per save baimėse ir kasdienybėje, bet ne visi tai moka, ne visiems tai pavyksta. Įpročius gali pakeisti, bet gyvenimo būdo - ne.