Krūtinę ir širdį raižė nematomi tavo gniaužtai. Kiekvienas žodis, ir ypač tas, įgavo pavidalą tavo stiprių kumščių, atsimušančių į mano silpną ir niekingą kūną. Raudojau ir tyliai kenčiau visą skausmą, bet vistiek meile degiau tau. Tačiau tau aš nerūpėjau, mano ašarų ir riksmų tu negirdėjai. O vis šypsojaisi švelniai ir kartojai vieną žodį - sesutė. PRAŠAU NEKOPIJUOTI IDĖJOS, TURINIO AR PAČIO KŪRINIO. viršelis @rausvas_drakonas 2018-03-05 #1 short story