Mėnulio angelas - Treisė. Tai pagrindinė veikėja, kurios pasaulis vieną dieną apsiverčia aukštyn kojomis. Paprastai merginai vieną dieną reikia tapti tuo ko iš jos niekas nesitikėjo. Kaip per vieną dieną pasikeičia jos pasaulis praradus artimuosius ir visus draugus? Nuolatinis bėgimas ir netikėtai užklupusios bėdos. Nauji bendražygiai, draugai ir daug daugiau... *Ištrauka* "Jaučiau kaip mėnulio energija srūva mano rankomis ir teka į šmėklos kūną. Vis dar nežinau ar galiu juo pasitikėti, bet neturėjau kitos išeities - nuo to priklauso mano gyvybė. Jo suglebęs kūnas atgijo, žaizda užsitraukė, o kartu su tuo išryškėjo ir puikūs veido bruožai. Šmėkla tikrai nebuvo viena iš eilinių. Kad ir kaip jis man nepatiko, turėjau pripažinti, kad jis buvo tikrai išvaizdus"

Tėjos gyvenimas nuobodus. Savo klasėje ji - pilka pelytė. Bet jos gyvenimas pasikeičia kai vienos ekskursijos metu pamato blykstelėjimą ir smalsumo vedama nueina link jo. Ji laimingo atsitiktinumo dėka (o gal ir ne visai laimingo) pakliūna į kitą pasaulį kur karaliauja fėjos ir jų taisyklės. Visos fėjos pasižymi margais drugelio sparnais. Tik Karalienes balti, Karaliaus pilki plunksniniai sparnai. Sargybiniu sparnai irgi plunksniniai, bet jie išmarginti spalvomis. Tėja pasilieka fėjų mokykloje kad išsiaiškintu kokie sparnai priklauso jai. Už nuostabų cover dėkoju unicorn_magic__

Ji yra Zoja. Jos tėvai ją paliko kaip jai buvo 9 metai. Dabar Zojai yra 16 ir ji gyvena su savo vyresniuoju broliu - Luku. Zoja neturi draugų, visą gyvenimą gyvena užsidarius. Nors ji ir graži, ji mokykloje patiria smurtą ir patyčias. Bet vieną dieną jos brolis gauna darbo pasiūlymą, Londone. Bet ar ten bus geriau? Ar blogiau? Kas bus kaip ja pradės domėtis mokyklos baisiausias vaikinas, kurio visi bijo? O gal ir pati Zoja nėra viena iš geriausių žmonių?

- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėlė antakį jis. - Tai kaip? Tau viskas gerai? Deja, deja, deja. Man nespėjus atsakyti išgirdome Andrėjaus balsą už durų šaukiantį mūsų vardus. Jokūbas greitai mane atstūmęs išlindo pro duris. - Aš čia, tėti, Ana - duše. Dar vienas klausimas, Anastasija, - tyliai paklausė Jokūbas atsisukęs į mane, - tu išdykusi mergaitė lovoje? - Pabandyk ir sužinosi.

ANTRASIS "PASILIK" SEZONAS. NESKAIČIUS JO, NEPRADĖKITE ŠIO. __________ Praėjo ketveri metai. Elizabet nepamiršo, ji gyveno toliau. Tačiau vos tik pabaigusi mokyklą ir radusi tinkamą progą, paliko skaudžius prisiminimus užnugaryje. Regis, viskas savose vietose. Nėra nė menkiausios galimybės jiems ir vėl susitikti milijoniniame mieste. Bet lemtis numačiusi ką kitą. Likimas juos išskyrė, likimas ir suves. Dar kartą.

Kukli, vienatvę mėgstanti mergina, kurios gyvenimas bėga pastovia vaga. Ir jos vaikystės priešais, palikęs didžiulius ir nemalonius prisiminimus. Likimas nutaria jiems iškrėsti pokštą ir praėjusius penkeriems metams jų keliai vėl susitinka. Tačiau šį kartą jie abu bus priversti įveikti savo nesutarimus ir susidurti su jausmais, kurių nė vienas nenorėjo pripažinti.