"Antram aukšte ieškojau tualeto, kol tuo tarpu jis buvo apačioje. Klaidžiojau koridoriumi, kol man už akių užkliuvo vieno kambario nedaug pravertos durys. Lėtai priėjau prie jų. Nedrąsiai peržengiau durų slenkstį. Lova buvo tvarkingai paklota, bet spintos durys buvo praviros, o iš jos ant grindų gulėjo iškritę rūbai. Nusijuokiau, nes ir aš labai nemėgstu tvarkytis, tačiau greitai šypsena dingo nuo mano veido, kai virš jo stalo pamačiau prikabinta daugybe mano nuotraukų. Taip lyg visą laiką jis būtų mane stebėjęs. Priėjau arčiau, nuotraukos kaip vaikščiojau parduotuvėj, kaip juokiausi su drauge mokyklos kieme, kaip sedėjau pamokoje, netgi kai vakare sedėjau savo kambary prie stalo ir skaičiau knygą kompiuteryje. Mano širdis pradėjo plakti beprotišku greičiu. - Kad tu žinotum kaip ilgai tavęs ieškojau..." Nekopijuoti! ~CatherineJurk~ ^^

"Stop being so innocent! It's boring." Harry mocked me. "And how am I supposed to do that?" All playfulness from his face has disappeared. "Let me teach you." At first, my thought was no. An immediate no. I've known Harry my whole life, this would be weird, but i'm tired of being mocked about my innocence. "Fine..." I whispered crossing my arms across my chest. My foot began tapping, a habit I picked up from my mother. "I'll do it, but you can't tell anyone." My finger pointing at him like a mother would do scolding a child. "No one has to know. Not a soul." He leaned further into me, forcefully gripping my hips pushing me against his bedroom wall.

18 metų sulaukusi mergina, palyginus, tikra Kalė. Mėgstanti pasišaipyti iš pačio gyvenimo bei švęsti be progos su savo geriausiu draugu, gėjumi Conor. Neskaitant to, kad ši mergina tikra velnio išpėra, ji turėjo sunkią vaikystę. Jos motina buvo striptizo šokėja. Nelaimei, mirusi nuo perdozavimo. Tėvas lyg ir normalus, rūpestingas. Bet... bet sušiktas vyras, negalėjęs pakęsti atsakomybės, kaip šiukšlę išmetęs savo penkiolikmetę dukrą į striptizo klubą. Žinoma jo alibi buvo tai, kad jis manė, jog mergina auga taip pat kaip ir jos mama. Na, ji neaugo taip, bet tėvas ją tokią padarė. Po kelių metų, supratęs, kad pasielgė neatleistinai, vyras prisigėrė ir puolė mašinai po ratais. Viskas pasibaigė, bet mergina vardu Lola, taip ir liko Kalė. Ji išmoko tuo džiaugtis ir gyventi toliau, lyg nieko nebūtų buvę. Bet. Gyvenime visada bus Bet. Bet tas skausmas patirtas vaikystėje, kažkada vis tiek turės ištrūkti... * -Aš keičiuosi, Conor,- pasakiau vaikinui,- Aš bijau... -Žinau, Lola. Aš taip pat bijau. Juk supranti tai ar ne? Jei tu keitiesi, aš taip pat keičiuosi. Mes esame vienas ir tas pats,- sumurmėjo Conor ir nusišypsojo pasakydamas,- Mes miesto didžiausios Kalės, mes tai galim ištverti. Nusijuokėme ir iš mūsų akių pasipylė liūdesio, susimaišiusio su laime, ašaros. Dieve, be šio vaikino nebežinočiau ką daryti su savo gyvenimu... *