"Tu turėsi pavaidinti jo merginą" "Kiek laiko?" "3 metus..." Highest rank in Fanfiction #5

"Kiekvieni metai, menesiai, dienos, valandos be jo man buvo bevertes. Negalejau pamiršti jo balso, jo šypsenos... Jo akių." Mažoji Lily, taip ja vadina visi. Nerangi mergiūkštė, nerandanti tiesiog savo vietos žemėje. Ji neturėdavo savo tikrųjų draugų. Iš jos buvo šaipomasi, už tai kad ji mego svajoti. Tevai i ją nekreipdavo dėmesio. Jiems labiausiai rupėjo darbas, pinigai ir reputacija negu jų mažoji mergytė. Lily Morgan, niekados nesijautė saugi būdama toje pačioje vietoje. Ji nuo vaikystės svajodavo aplankyti žymiausias pasaulio vietas. Bet staiga ji sutinka jį.

*Tik pasakos baigiasi"gyveno ilgai ir laimingai".*

Ar galima žmogų mylėti taip stipriai,kad net jausti fizinį skausmą? Būti "apakus" ir nematyti visko kas blogai tiesiog ignoruojant blogas žmogaus savybes? Apgaudinėti save ir manyt,kad žmogus pasikeis? Kas yra blogiau,žmogų idealizuoti ar jame atrasti visus trūkumus? Amžina ir vienintelė meilė,ji egzistuoja? Ar gali jautęs vieno žmogaus bučinį,prisilietimą,jausmus-buti įsitikinę,kad tai yra tikroji tavo meilė? O noras būt ištisai kartu,tai meilė ar tiesiog prisirišimas? Apskritai, kas yra meilė? Gal tai pripratimas?Prisirišimas?Patogumas? Romanuose aprašomi jausmai,banalūs. Filmuose rodomi santykiai,skaudina. Ką skelbia žmonės,gali būti netikra. O kaip gyvenime?Ar tikrai kiekvienas turi savo antrąją pusę?O jeigu,tas žmogus kuris dabar šalia taves,yra kito žmogaus antroji,obuolio pusė?Atiduosi?Ar laikysies sau? Sakoma,kai žmogų tikrai myli,tau nesvarbu,ar jis su tavim,ar ne. Svarbiausia,kad žmogus butu laimingas. Ar paleisi? Dabar galvoji,ką kainuoja apkabinimas? Ką kainuoja vienas, jausmų dalinimas? Ir kaip galėčiau aš tave pamiršt? Pasakyk į mano ausį tyliai,ką aš padariau ne taip,ką galiu aš padaryt kitaip? Aš pasiilgau! Išgirdau tave nors tu neprabilai,tikrai nenutylėsiu apie tai. Jausmai jau išdalinti,belieka laukti atsakymo,širdim tikiu Tu pasiilgai... Žinau,ar tu žinai,kad myliu raides į kurias galiu sudėti žodį : MYLIU. Meilė...Tai kaip pirmoji,raudonojo vyno taurė,užkandant bučiniu.Tai netobuli,tačiau nuoširdūs žodžiai,kuriu nekeistum į jokias eiles.Tai suvokimas,kad jau nebebijai mirties.Tai šokis lietuje,skambant tik lašų muzikai. Tai gebėjimas neatsiminti...Kada baigiasi miegas ir prasideda glamonės... Žmonės patys pasirenka,ko jie nori gyvenime. Pripažink žmogau, labai mažai veidų kuriuos dabar norėtum pamatyti? Dar mažiau balsų,kurie glosto širdį? Visgi,pasakos ne kiekvienam. Pasakos tik tiems,kas jomis tiki. P.s istorijoje daug keiksmažodžių,atvir

Niekada nežinai kas gali nutikti...Gal vieną akimirką tavo automobilį sumėtys ir tu trenksiesi į stulpą?O gal staiga tau sustos širdis dėl nežinomos priežasties?Arba iš kažkur atsiradęs vaikinas ko tau užčiaups burną ir nusitemps kartu su savimi. Emily kaip ir visi kiti irgi nežinojo kas gali atsitikti.Ji tiesiog gyveno gyvenimą kurį gavo.Ji darė namų ruošos darbus , šoko , bendravo su žmonėmis , šypsojosi , verkė.Ji džiaugėsi gyvenimu nežinodama kas atsitiks rytoj. Bet atsiradus netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku gali visko atsitikti.Net ir tai kas gali pakeisti tavo gyvenimą 360 laipsniu kampu. ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Dirty Story/Dirty istorija (Nėra super duper dirty , bet turi pakankamai dalių kuriame aprašytas lytinis aktas arba dalykai teikiantys malonumus) Niall Horan fanfiction. Highest rank #1 in Romance Highest rank #1 in Fanfiction Dėkoju už cover'į @nouis_bae

Taigi ši istorija yra apie mokyklą. Kaip pagrindinė veikėja Lia randa savo simpatijos dienoraštį, jis yra plevėsa, širdžių dayžytojas. Tačiau Lia naudodamasi jo liejamais jausmais, žinanti kiekvieną jo paslaptį bando su juo suartėti. Bet ar jis nesupras pas ką atsirado jo dienoraštis po kiek laiko, ar Lia nesuklys netyčia pasakydama tai ko jis nesakė niekam ir tik buvo užrašęs savo dienorašty.

Cover by: weirdCa ;3 Highest range: #1 in random and #9 in fanfiction First, second and third seasons❤️

Niekada netikėjau meile. Tačiau mama tikėjo, todėl teko išsikraustyti pas jos sužadėtinį. Nors nelabai mėgau būsimo "tėčio", tačiau mano įbrolis dar blogiau... Jis su draugais nieko neprisileidžia artyn. Nekalba net su merginomis. Jų visi bijo. Aišku aš nežinojau, kad jie gi tipo "kietekai",nors man tai ir nerūpėjo, nes ir pati buvau ne iš kelmo spirta. Nors istorija baigta, vis tiek laukiu jūsų nuomonių:)

Mes buvom tiesiog geri draugai. Iki kol mus paliko merginos. Sako, nelaimės suartina... Leisdavom laiką kartu, kad užsimirštume, tačiau tai pradėjo augti į kažką keisto... (Homofobai neskaitykit)