Katerina Archeron - našlaitė su tvirtu charakteriu, kuris ją stumia išgyventi visus sunkumus ir išbandymus. Ji nė nenutuokia, kad tuoks teks pereiti pragarą ir dar sugrįžti atgal į normalų gyvenimą. Gideonas - paslaptingas, tamsus ir abejingas visai jį supančiai aplinkai. Jis sutinka padėti senai draugei ir surasti ypatingą merginą. Prasidės veiksmo kupinas Katerinos ir Gideono nuotykis, susipynęs su Gideono ir mįslingos jo draugės paslaptimis. !!!Šiuo metu ši istorija yra taisoma, tad įvykiai gali visiškai nesirišti tarpusavyje!!!

Aš visada priklausiau dviems pasauliams. Tai turėjo man suteikti daugiau vietos po saule, bet tiesa buvo ta, kad iš tikro tai vertė mane jaustis vieniša ir niekur nepritampančia iki galo. Tada sutikau jį. Jis buvo viskas, ką mylėjau ir viskas, ko nekenčiau viename. Tačiau, kai pasaulis galutinai išslydo man iš po kojų jis buvo tas, kur liko šalia manęs.

Jo balsas buvo žemas, šiurpus, bet kartu ir gundantis, paslaptingas. "Įsimylėję - lyg pamišę būtų: Jų smegenys nerimsta, o vaizduotė Stipresnė visados už šaltą protą. " ~~~ Read at your own risk. @DirtyBoy_xx viršeelis

Istorija laimėjusi keturiose TOFA2018 nominacijų kategorijose: TOP dviejų kelių susidūrimo istorija; TOP už gyvenimą ir mirtį; įdomiausias blogietis; geriausias antraplanis veikėjas Tai fantastinis romanas apie XIII amžiaus Lietuvą. Pagrindiniai knygos veikėjai - krivis Preigilas ir jo šeima, kurių gyvenimas pasikeičia tada, kai jų gyvenamame mieste ima lankytis dvasios grobiančios žmones. Ar krivio šeimai ir jos naujajai paslaptingajai draugei pavyks išsiaiškinti kas dėl to kaltas ir tai sustabdyti? Romanas jau yra išleistas elektroniniu pavidalu - https://naujasvardas.lt/knygos/greta-musteikiene-alsuojanti-tamsa/ Viršelio dailininkas - Laurynas Dvareckas, tos versijos redaktorė - Miglė Sukarevičiūtė, bet labai gali būti, kad dar prieš keldama čia dar kartą sau leisiu tekstą pakoreguoti, todėl dėl galimų klaidų prašau kaltinti tik mane :).

Tai trečia knygos "Tamsa" dalis. Jo akys žvelgė tik jį ją. Jam ji buvo viskas. O aš tebuvau stebėtoja kenčiančia širdimi žinodama, kad jis niekada nebus mano. Aš vis sakiau, kad rasiu ir kažką, kas žvelgs į mane tokių žvilgsniu, kaip jis į ją, nes nepamilti to, kuris į tave taip žiūri neįmanoma. Deja taip ir neradau tokio žvilgsnio savininko. Netgi tas kur mylėjau pradingo iš mano akių praradęs mylimąją. Todėl nebegalėjau jo mylėti netgi iš tolo. Jo nebebuvo. O aš kentėjau dvigubai netekusi jų abiejų. Aš jį mylėjau, bet turėti negalėjau. Jis priklausė kitai. Kai galiausiai gavau progą jį turėti jis buvo ne tai, kas maniau ir aplink liko tik tamsa su blogiu.

Mokslininkams sukūrus paslaptingus bejausmius pasaulis stipriai pasikeičia. Daugiau nei pusė populiacijos išnaikinama, o likusieji ir toliau negailestingai žudomi. Išgyvenę skirstosi į bendruomenes, kuriose vieningai kovoja už išlikimą.

Man vienodai, kad čia minimi dalykai yra neįsivaizduojama ar kažkas panašaus. Nes čia aš noriu išsireikšti tokia, kokia negaliu būti. Istorija su BTS, nesmerkit manęs, nes tai yra Fanfiction.

Šis mano darbas atskleidžia istoriją apie Karos ir Istono drąsą, nepaklususią jokiems įsakymams. Ar kada pagalvojote kas nutiktų žemei, jei kiltų branduolinis karas? Pasaulinis badas, atšalimas, ozono sluoksnio nykimas... Branduolinis ginklas išmetė tonus suodžių į atmosferą. Šie visiškai uždengė saulę ir daugelis jų įkvėpusių žmonių mirė iškart. Žemės temperatūra pradėjo kristi. Po konflikto praėjus 20 metų prasidėjo nežymus atšilimas, bet staigus temperatūros kritimas atnešė žudančius šalčius bei sausra. Tai sukėlė maisto trūkumą ir masinį badą visame pasaulyje. Sunykęs ozono sluoksnis padidino į žemės paviršių patenkančių UV spindulių kiekį, todėl dalis likusios žmonijos susirgo odos vėžiu. Valdžios ir galios ištroškęs padaras yra kaltas dėl masinio planetos nuniokojimo ir šimtų milijonų, o gal net milijardų žmonių netekimo. Šis incidentas tapo didžiausia katastrofa žmonijos istorijoje. Dabar jau praėjo daugiau kaip šimtmetis, nuo tamsiosios dienos, o klausimas išliko toks pats: ar mums pavyko išgyventi?

Jaučiau blogį. Jis visur aplink. Jaučiau jo alsavimą man į kaklą. Pats velnias buvo šalia nešantis mirtį ir skausmą. Žinojau, kad turiu bėgti, bet širdis neleido, ji žinojo, kad šis blogis net pražudęs visą pasaulį manęs nenuskriaus.