Highest rank #1 in Fanfiction Cover made by - @mimieran {2015 - 2017}

18 metų sulaukusi mergina, palyginus, tikra Kalė. Mėgstanti pasišaipyti iš pačio gyvenimo bei švęsti be progos su savo geriausiu draugu, gėjumi Conor. Neskaitant to, kad ši mergina tikra velnio išpėra, ji turėjo sunkią vaikystę. Jos motina buvo striptizo šokėja. Nelaimei, mirusi nuo perdozavimo. Tėvas lyg ir normalus, rūpestingas. Bet... bet sušiktas vyras, negalėjęs pakęsti atsakomybės, kaip šiukšlę išmetęs savo penkiolikmetę dukrą į striptizo klubą. Žinoma jo alibi buvo tai, kad jis manė, jog mergina auga taip pat kaip ir jos mama. Na, ji neaugo taip, bet tėvas ją tokią padarė. Po kelių metų, supratęs, kad pasielgė neatleistinai, vyras prisigėrė ir puolė mašinai po ratais. Viskas pasibaigė, bet mergina vardu Lola, taip ir liko Kalė. Ji išmoko tuo džiaugtis ir gyventi toliau, lyg nieko nebūtų buvę. Bet. Gyvenime visada bus Bet. Bet tas skausmas patirtas vaikystėje, kažkada vis tiek turės ištrūkti... * -Aš keičiuosi, Conor,- pasakiau vaikinui,- Aš bijau... -Žinau, Lola. Aš taip pat bijau. Juk supranti tai ar ne? Jei tu keitiesi, aš taip pat keičiuosi. Mes esame vienas ir tas pats,- sumurmėjo Conor ir nusišypsojo pasakydamas,- Mes miesto didžiausios Kalės, mes tai galim ištverti. Nusijuokėme ir iš mūsų akių pasipylė liūdesio, susimaišiusio su laime, ašaros. Dieve, be šio vaikino nebežinočiau ką daryti su savo gyvenimu... *

Dalį savo gyvenimo buvau atskirta nuo kitų žmonių. Nelankiau mokyklos. Neturėjau draugų. Turėjau namų mokymą. Niekada nekalbėjau su kitais žmonėmis apart mamos bei tėčio. Visad norėjau sesers ar brolio su kurias galėčiau pasikalbėti, išlieti savo širdį, bet tai liks tik mano svajone, nes tai neįmanoma. Neturėjau jokių giminių, tik mamą ir tėtį kurių visada nėra namuose. Visą laiką buvau saugoma ir uždaryta namuose. Niekada nejaučiau laisvės, nes visada buvau saugoma. 24 valandas mūsų namus saugojo stipriausi vyrai kurie buvo pasiryžę paaukoti gyvybę, kad apsaugotų mano tėvus, o svarbiausiai mane. Bet vienas tėvų sprendimas pakeitė mano gyvenimą. Tėvų sprendimu, pradėjau lankyti mokyklą, nes jų manymų man reikia šiek tiek laisvės, kad nebejausčiau manęs slegiančių namų sienų. Bet tik su vieną sąlygą, kad mane saugos du apsauginiai. *********************** Highest rank #1 in Fanfiction Cover made by - @mimieran {2015 - 2017}

- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėlė antakį jis. - Tai kaip? Tau viskas gerai? Deja, deja, deja. Man nespėjus atsakyti išgirdome Andrėjaus balsą už durų šaukiantį mūsų vardus. Jokūbas greitai mane atstūmęs išlindo pro duris. - Aš čia, tėti, Ana - duše. Dar vienas klausimas, Anastasija, - tyliai paklausė Jokūbas atsisukęs į mane, - tu išdykusi mergaitė lovoje? - Pabandyk ir sužinosi.

Niekada netikėjau meile. Tačiau mama tikėjo, todėl teko išsikraustyti pas jos sužadėtinį. Nors nelabai mėgau būsimo "tėčio", tačiau mano įbrolis dar blogiau... Jis su draugais nieko neprisileidžia artyn. Nekalba net su merginomis. Jų visi bijo. Aišku aš nežinojau, kad jie gi tipo "kietekai",nors man tai ir nerūpėjo, nes ir pati buvau ne iš kelmo spirta. Nors istorija baigta, vis tiek laukiu jūsų nuomonių:)